permisti

.
mìsti, miñta, mìto

1. stiprintis maistu, maitintis, valgyti: Darbo negausite, o misti reiks. Sunkiai dirbau, vargiai mitau. Jie blogai minta, prastai valgo. Broliai mito iš savęs. Vasarą nedirbę, žiemą kuo misit? Patys mintą leišiais ir kitomis žalesomis bei vaisiais. Mes tankiau pupoms mitom. Minta balandžiai tiktai grūdais. Kuo bitelės per žiemą mìs, kad tokia šalta vasara? Kuo mistumbim ir penėtumbimės ant to pasaulio. Ten skausmais širdis minta. Viena meile sunku mist – noris ir pavalgyt. Minta kap šuo musėm. Minta kaip šuo lukštais. Vienu kąsniu abidvi miñtam (labai sugyvename) .
mistinaĩ. Nešerk tuktinai, ale mistinaĩ teduok. Ne tuktinai, bet mistinai. gauti reikalingas maisto medžiagas: Besivystąs iš gemalo daigelis pradžioje minta sėkloje sukrautomis organinėmis ir mineralinėmis medžiagomis.

2. gauti dvasinio peno: Puškinas sukūrė ir paliko tiek daug, kad ligi šiol rusų tauta minta jo palikimu. Godžiai stvarstė jos smulkius, kasdieninius gyvenimo malonumus, mito jaisiais, laukė geresnės ateities.

3. gyventi gautu iš kur maistu, maitintis kieno lėšomis: Jinai mìto iš mūsų rūmo. Kas ką duoda, tai mintù iš to. Par trejus pirmūsius metus mito iš iždo. Šaudė paukščius, žvėris ir iš to pats mito ir motiną maitino. Slankiojo ir valkiojosi pilningos gentės, kuopos, gardos, nieku kitu nemisdamos, kaip tik plėšimu, vagyste. Iš gražumo nemisi.

4. gyventi, laikytis: Ar gerai minta gyvulys? Mūsų senelis jau nebemìs žiemos. Karvė sena, sena, bet da žiemą mìs. Turėjo (veršiavosi) karvė, antrą žiemą bengdama misti. Geras kumeliukas – žiemą mìtęs ir toks didelis. Ant žiemos mìtusio kumeliuko užsisėsdavo vaikai ir jodavo. Augymė žiemos nebijanti, darže mintanti. Rezgių sodoj mito naguotas berniukas, vardu Stapė. Tas karalaitis nė badu mirt, nė sušalt neprivalė, bet paukščio lizdely mìto. Norėtų kūnas gėriuose mist, priėst, prigert, išmiegotis ik norui. Paskutinę minta (su juo baigta) . Kad tu nemistumbei! Kad tu nemistái nei vienos adynos!

5. augti, bręsti, darytis sumitusiam: Kai aš tik mitaũ, čia buvo vaitas. Ji, žmonelė, jau mìtusi: ketvirtą dešimtį varo. Vaikščioja, daužosi kaip nemitę.

6. turėti patyrimo, būti įpratusiam, įgudusiam: Jau mitęs darbinykas. Kas in ką mitęs (įpratęs, sugeba), tą gerai ir padaro.

7. rimti, būti, trukti: Jau temo. Pakampės, kuriomis atėjome, darėsi tamsios. Ilgai misti čia negalima buvo. Knyga graži, o ne šventa, pas jums ilgai nesiminta.

8. miegoti, ilsėtis: Ar gerai mitaĩ?

9. eikvoti, leisti: Aš mitù [= mintu?] visus pinigus ant liekorių, ir tu daug išmitaĩ. Pinigų misti.
vė́ju mìsti badauti: Piemenėlis beveik kasdien vėju minta. Ašaros per veidus krinta, anas vėju kasdien minta.
atmìsti. pasidaryti jautriam, atšipti. Dantys atmìto nuo rūgštų obalių, t. y. atšipo. Man dantys atmìto nuo rūgštaus obuolio. Mano dantys atsimìto nuo obalių, uogų rūgštų, t. y. atšiupo. Obuolius bevalgant dantys atsimìto, ir duonos nebeįkandu.
įmìsti

1. pasidaryti riebiam: Norėdami išlaikyti gyvulius sveikus, gerai įmitusius ir gauti iš jų kiek galint didesnę produkciją, turime juos gerai šerti.

2. primisti
2.
išmìsti

1. išsimaitinti: Jų karvė gražiai išmìto, kai mulas išėjo. Kad ir nekoks uždarbis, bet išmist vis tik galima. Jų naudotasi savo reikalui šiaurės elniu, galinčiu išmisti vienomis samanomis. Terp devynių dešimtasis tuo pačiu išminta. Prociauninkas i ant smiltyno išminta.

2. išgyventi, išbūti; išsilaikyti gyvam, sveikam: Gyvoliai žiemą išmìto. Žiemą išmìtęs, čiaukšt pavasarį ir krito paršas. Avelė iš rudenio buvo viškai menka, dėlto žiemą išmìto. Tiesą tarė senelė, paskutinę naktelę išmito, paskutinį saulėtekį pamatė. Man spietliai gražiai išmito. Kumeliokas jau dvi žiemas išmìtęs – galima važiuot. Par žiemą išmitusios kanduolės riešutų y [ra] skanesnės. Ugnis išmito par naktį apvožta kiauru katilu. Daug muno jurginų neišmìto par žiemą. A bulves rinkai? A sveikos išmìto, a nesušutę? Spanguolės išminta par žiemą (neiššąla) . Žiemą išmìtęs, vasarą ir patvoryj. Negirk marčios nemitulės: kad išmis, pagirsi.

3. išeikvoti, išleisti: Ant vaistų daug išmitaũ. O jei ką daugesn išmisi ant to, aš sugrįždamas ataduosiu tau. Brangus yra žmonėmus gyvenimas kūno, dėl kurio išmist visa bevelija, negi jį nuteriot. Daug ant to išmitau. Išmito vis, ką turėjo, o nieko jai nepadėjo [gydytojai]. Išsimitaũ daug ant gydytojų, liekarstų, ir nemačijo.
numìsti. nuo prasto, menko maisto suliesėti, nusilpti: Iš kur tas pienas, jeigu karvė numìto. Kaimyno arklys visai numìto. Tai ir numitaĩ dvare begyvendama. Taip numitau, tik ką savo vyžų po žeme nekišu, smertis stačiai akysna žiūri. Nuo vienos stiklinės, o taip numìto (suglebo nusigėręs) .
pamìsti.

1. įmisti: Mano jaučiukas jau gan gerai pamìto. Degloji tokius pamitusius paršelius atvesdavo.

2. pragyventi, prasimaitinti: Gal būti pamìtęs kunigas ir iš parakvijos be tų algų mokėjimo. Daug turėdamas daug išleidi; maž turėdamas mažu paminti.
pérmisti. pragyventi, prabūti: Pármitau šiandien. [Veislei netinka] visi spietliai, kurie taip daug sau duonos neįnešė, idant žiemą bei pavasarį gerai parmisti galėtų. Bet žiema da ilga: reikia ją permisti, reikia apie sėklą pasirūpinti. Galėtų ir pri susiedų tą naktį parmisti, bet kur pasidės arkliai?
pramìsti.

1. prasimaitinti: Pramitaũ visą laiką. Kažno kaip šiais metais reiks pramìst? Namuose kaip nors pramisią – bus ir bulvių, ir grūdų. Jei jau nieko neuždirbsi, tai nors pas žmones bedirbdamas pats pramisi. Turėjom ūkelį ką tik pramìst. Nesgi kad bitės gerai pramitusios yra, tad pirmieji spietliai jau par tris nedėlias pirm Joninės išeit. Tatai ant vienų pietų prarandame, kuo galėtumbime per kiekas dienų. pramist. Daug turėdamas daugel išleidi, mažai turėdamas ir mažu praminti. Kad tu pramistum kur!

2. išbūti, išgyventi: Ligonis pramìto šią naktį, t. y. išbuvo. Mažu nepramisiù šią naktį. Pramito jis kelias dienas. Sunkią naktį. tūlose kančiose, sopuliuose ir apjuokose pramito.
primìsti

1. per daug privalgyti; nusigerti: Atitempė keli jauną vyruką, ale primitusį kaip meitelį. prisotinti širdgėla, sielvartu, kančia: Kokis ten buvo gailėjimas. regint teip primistą motiną.

2. netekti, prikišti: Primitaũ dešimtį dolerių. Su teismais prasidėjęs, pinigų nebijok primìst. Kraujo savo nenuskundi primisti. O drin dūšios sveikatos nieko primist nenori. Nekalti berneliai galvą. turėjo primisti. Jei jisai savo ponop Sauliop pultų [pagrįžtų],
tada mes kaklą primistumbim (žūtume) .

3. įprasti, įgusti: Reiks mūs ponaičiui primìst in darbelį. Anas in viską prismìtęs: kad paims žu darbo – iš nebūk nieko padarys.
sumìsti. suaugti, subręsti, įmetėti: Meitelis ketvergis yra sumìtęs. Sumìtęs jautis nebepasiduoda arti mokomas. Motriška dikta, baltai raudona, apydrūktė, jau sumitusi, bet dar graži. Iš piemenės ji pasidarė mergina, iš merginos sumito į moterį. Ana sumitusi kaip matušyna. Šitas miškas jau sumìtęs. įgyti patyrimo (?): Pirmosios gaujos tų kryžnešių, ne prastų kokių žmonių, bet kareivių, sumitusių turkų karėse, užgulė lygumes natangų.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>mìsti, </b>miñta, mìto<br/>1. <span class="explanation">stiprintis maistu, maitintis, valgyti: </span> Darbo negausite, o misti reiks. Sunkiai dirbau, vargiai mitau. Jie blogai minta, prastai valgo. Broliai mito iš savęs. Vasarą nedirbę, žiemą kuo misit? Patys mintą leišiais ir kitomis žalesomis bei vaisiais. Mes tankiau pupoms mitom. Minta balandžiai tiktai grūdais. Kuo bitelės per žiemą mìs, kad tokia šalta vasara? Kuo mistumbim ir penėtumbimės ant to pasaulio. Ten skausmais širdis minta. Viena meile sunku mist – noris ir pavalgyt. Minta kap šuo musėm. Minta kaip šuo lukštais. Vienu kąsniu abidvi miñtam <span class="explanation"> (labai sugyvename) </span>. <br/><b>mistinaĩ</b>. Nešerk tuktinai, ale mistinaĩ teduok. Ne tuktinai, bet mistinai. <span class="explanation">gauti reikalingas maisto medžiagas: </span> Besivystąs iš gemalo daigelis pradžioje minta sėkloje sukrautomis organinėmis ir mineralinėmis medžiagomis. <br/>2. <span class="explanation">gauti dvasinio peno: </span> Puškinas sukūrė ir paliko tiek daug, kad ligi šiol rusų tauta minta jo palikimu. Godžiai stvarstė jos smulkius, kasdieninius gyvenimo malonumus, mito jaisiais, laukė geresnės ateities. <br/>3. <span class="explanation">gyventi gautu iš kur maistu, maitintis kieno lėšomis: </span> Jinai mìto iš mūsų rūmo. Kas ką duoda, tai mintù iš to. Par trejus pirmūsius metus mito iš iždo. Šaudė paukščius, žvėris ir iš to pats mito ir motiną maitino. Slankiojo ir valkiojosi pilningos gentės, kuopos, gardos, nieku kitu nemisdamos, kaip tik plėšimu, vagyste. Iš gražumo nemisi. <br/>4. <span class="explanation">gyventi, laikytis: </span> Ar gerai minta gyvulys? Mūsų senelis jau nebemìs žiemos. Karvė sena, sena, bet da žiemą mìs. Turėjo <span class="explanation"> (veršiavosi) </span> karvė, antrą žiemą bengdama misti. Geras kumeliukas – žiemą mìtęs ir toks didelis. Ant žiemos mìtusio kumeliuko užsisėsdavo vaikai ir jodavo. Augymė žiemos nebijanti, darže mintanti. Rezgių sodoj mito naguotas berniukas, vardu Stapė. Tas karalaitis nė badu mirt, nė sušalt neprivalė, bet paukščio lizdely mìto. Norėtų kūnas gėriuose mist, priėst, prigert, išmiegotis ik norui. Paskutinę minta <span class="explanation"> (su juo baigta) </span>. Kad tu nemistumbei! Kad tu nemistái nei vienos adynos! <br/>5. <span class="explanation">augti, bręsti, darytis sumitusiam: </span> Kai aš tik mitaũ, čia buvo vaitas. Ji, žmonelė, jau mìtusi: ketvirtą dešimtį varo. Vaikščioja, daužosi kaip nemitę. <br/>6. <span class="explanation">turėti patyrimo, būti įpratusiam, įgudusiam: </span> Jau mitęs darbinykas. Kas in ką mitęs <span class="explanation"> (įpratęs, sugeba), </span> tą gerai ir padaro. <br/>7. <span class="explanation">rimti, būti, trukti: </span> Jau temo. Pakampės, kuriomis atėjome, darėsi tamsios. Ilgai misti čia negalima buvo. Knyga graži, o ne šventa, pas jums ilgai nesiminta. <br/>8. <span class="explanation">miegoti, ilsėtis: </span> Ar gerai mitaĩ? <br/>9. <span class="explanation">eikvoti, leisti: </span> Aš mitù [= mintu?] visus pinigus ant liekorių, ir tu daug išmitaĩ. Pinigų misti. <br/><b> vė́ju mìsti</b> <span class="explanation">badauti: </span> Piemenėlis beveik kasdien vėju minta. Ašaros per veidus krinta, anas vėju kasdien minta. <br/><b>atmìsti</b>. <span class="explanation">pasidaryti jautriam, atšipti</span>. Dantys atmìto nuo rūgštų obalių, t. y. atšipo. Man dantys atmìto nuo rūgštaus obuolio. Mano dantys atsimìto nuo obalių, uogų rūgštų, t. y. atšiupo. Obuolius bevalgant dantys atsimìto, ir duonos nebeįkandu. <br/><b>įmìsti</b><br/>1. <span class="explanation">pasidaryti riebiam: </span> Norėdami išlaikyti gyvulius sveikus, gerai įmitusius ir gauti iš jų kiek galint didesnę produkciją, turime juos gerai šerti. <br/>2. primisti 2. <br/><b>išmìsti</b><br/>1. <span class="explanation">išsimaitinti: </span> Jų karvė gražiai išmìto, kai mulas išėjo. Kad ir nekoks uždarbis, bet išmist vis tik galima. Jų naudotasi savo reikalui šiaurės elniu, galinčiu išmisti vienomis samanomis. Terp devynių dešimtasis tuo pačiu išminta. Prociauninkas i ant smiltyno išminta. <br/>2. <span class="explanation">išgyventi, išbūti; išsilaikyti gyvam, sveikam: </span> Gyvoliai žiemą išmìto. Žiemą išmìtęs, čiaukšt pavasarį ir krito paršas. Avelė iš rudenio buvo viškai menka, dėlto žiemą išmìto. Tiesą tarė senelė, paskutinę naktelę išmito, paskutinį saulėtekį pamatė. Man spietliai gražiai išmito. Kumeliokas jau dvi žiemas išmìtęs – galima važiuot. Par žiemą išmitusios kanduolės riešutų y [ra] skanesnės. Ugnis išmito par naktį apvožta kiauru katilu. Daug muno jurginų neišmìto par žiemą. A bulves rinkai? A sveikos išmìto, a nesušutę? Spanguolės išminta par žiemą <span class="explanation"> (neiššąla) </span>. Žiemą išmìtęs, vasarą ir patvoryj. Negirk marčios nemitulės: kad išmis, pagirsi. <br/>3. <span class="explanation">išeikvoti, išleisti: </span> Ant vaistų daug išmitaũ. O jei ką daugesn išmisi ant to, aš sugrįždamas ataduosiu tau. Brangus yra žmonėmus gyvenimas kūno, dėl kurio išmist visa bevelija, negi jį nuteriot. Daug ant to išmitau. Išmito vis, ką turėjo, o nieko jai nepadėjo [gydytojai]. Išsimitaũ daug ant gydytojų, liekarstų, ir nemačijo. <br/><b>numìsti</b>. <span class="explanation">nuo prasto, menko maisto suliesėti, nusilpti: </span> Iš kur tas pienas, jeigu karvė numìto. Kaimyno arklys visai numìto. Tai ir numitaĩ dvare begyvendama. Taip numitau, tik ką savo vyžų po žeme nekišu, smertis stačiai akysna žiūri. Nuo vienos stiklinės, o taip numìto <span class="explanation"> (suglebo nusigėręs) </span>. <br/><b>pamìsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įmisti: </span> Mano jaučiukas jau gan gerai pamìto. Degloji tokius pamitusius paršelius atvesdavo. <br/>2. <span class="explanation">pragyventi, prasimaitinti: </span> Gal būti pamìtęs kunigas ir iš parakvijos be tų algų mokėjimo. Daug turėdamas daug išleidi; maž turėdamas mažu paminti. <br/><b>pérmisti</b>. <span class="explanation">pragyventi, prabūti: </span> Pármitau šiandien. [Veislei netinka] visi spietliai, kurie taip daug sau duonos neįnešė, idant žiemą bei pavasarį gerai parmisti galėtų. Bet žiema da ilga: reikia ją permisti, reikia apie sėklą pasirūpinti. Galėtų ir pri susiedų tą naktį parmisti, bet kur pasidės arkliai? <br/><b>pramìsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prasimaitinti: </span> Pramitaũ visą laiką. Kažno kaip šiais metais reiks pramìst? Namuose kaip nors pramisią – bus ir bulvių, ir grūdų. Jei jau nieko neuždirbsi, tai nors pas žmones bedirbdamas pats pramisi. Turėjom ūkelį ką tik pramìst. Nesgi kad bitės gerai pramitusios yra, tad pirmieji spietliai jau par tris nedėlias pirm Joninės išeit. Tatai ant vienų pietų prarandame, kuo galėtumbime per kiekas dienų. pramist. Daug turėdamas daugel išleidi, mažai turėdamas ir mažu praminti. Kad tu pramistum kur! <br/>2. <span class="explanation">išbūti, išgyventi: </span> Ligonis pramìto šią naktį, t. y. išbuvo. Mažu nepramisiù šią naktį. Pramito jis kelias dienas. Sunkią naktį. tūlose kančiose, sopuliuose ir apjuokose pramito. <br/><b>primìsti</b><br/>1. <span class="explanation">per daug privalgyti; nusigerti: </span> Atitempė keli jauną vyruką, ale primitusį kaip meitelį. <span class="explanation">prisotinti širdgėla, sielvartu, kančia: </span> Kokis ten buvo gailėjimas. regint teip primistą motiną. <br/>2. <span class="explanation">netekti, prikišti: </span> Primitaũ dešimtį dolerių. Su teismais prasidėjęs, pinigų nebijok primìst. Kraujo savo nenuskundi primisti. O drin dūšios sveikatos nieko primist nenori. Nekalti berneliai galvą. turėjo primisti. Jei jisai savo ponop Sauliop pultų [pagrįžtų], tada mes kaklą primistumbim <span class="explanation"> (žūtume) </span>. <br/>3. <span class="explanation">įprasti, įgusti: </span> Reiks mūs ponaičiui primìst in darbelį. Anas in viską prismìtęs: kad paims žu darbo – iš nebūk nieko padarys. <br/><b>sumìsti</b>. <span class="explanation">suaugti, subręsti, įmetėti: </span> Meitelis ketvergis yra sumìtęs. Sumìtęs jautis nebepasiduoda arti mokomas. Motriška dikta, baltai raudona, apydrūktė, jau sumitusi, bet dar graži. Iš piemenės ji pasidarė mergina, iš merginos sumito į moterį. Ana sumitusi kaip matušyna. Šitas miškas jau sumìtęs. <span class="explanation">įgyti patyrimo (?): </span> Pirmosios gaujos tų kryžnešių, ne prastų kokių žmonių, bet kareivių, sumitusių turkų karėse, užgulė lygumes natangų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.