.
pliẽkti, -ia, -ė, plíekti.
1, plieksti 1: Pliekia liepsna tutėdama, kad uždegi šatras, šiaudus, linus, t. y. smarkiai dega. Pẽčius pradėjo pliẽkti. Lempa par daug pliẽkia – prisuk. Ugnis pliẽka.
pliektinaĩ. Ugnis pliektinaĩ plieka.
2. plieksti 3: Ka plieka ta anų lempa, pradėm ir akys bijo. Pradėjo žaibai pliẽkti, perkūnija griauti. Toli kur lyja, kad žaibas tovienio (be paliovos) pliekia, o griausmo negirdėt.
išpliẽkti, -ia, ìšpliekė
1. išdegti: Šiaudai išpliekė – nei anglių, nei šilimos.
2. išeikvoti energiją plieskiant, švysčiojant: Tenai išplíeks [žaibai],
čia nebiplíeks gal.
3. išgadinti, išnaikinti plieskiant: Nuskini kekę didžiausią – pusė riešutų tuščių: žaibai ìšpliekė.
žaibų̃ ìšpliektas. I čia mat merga: surukus, susisukus, krūtinė žaibų išpliekta (mažomis krūtimis) .
nupliẽkti, -ia, nùpliekė. greitai nudegti: Stogas kaip matai nùpliekė.
papliẽkti, -ia, pàpliekė. pakurti: Papliẽk smarkiau ugnį, jau gęsta.
pérpliekti. perdegti, greit sudegti: Smulkūs pagaliukai párpliekė, i nėr ugnies. Stambesnių malkų uždėk – tos kai šiaudai párpliekia, i gana. Párpliekė, pardegė šiaudai ir užgeso.
supliẽkti, -ia, sùpliekė. nušviesti, sutvieksti: Kaip tiktai žaibai supliekią, griaustinis nugriaunąs, tuoj šis ir išgirstąs, kad kasžin kas mėgdąsis: „ve, ve, ve“. Supliekė didelė liepsna. Ui, kaip suplíekė, trenks dabar!
užpliẽkti, -ia, ùžpliekė
1. užsidegti: Pirmiau užsìpliekė šiaudai. Nors jau ir senokai iš tų metų buvau išbridusi, bet kraujas visada moka užsipliekti.
2. sužaibuoti, nušvisti, nutvieksti: Perkūnas sugriaudžia, žaibai dar užpliekia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.