perpykdyti

pýkdyti, -o (pýkdžia), -ė. pỹkdyti. pykti:

1. Kam tu mane pykdai? Kam reikia pýkdyt [žmogų] ! Negeiskime tuščios garbės vieni kitus pykdydami. Pykdžiu kam ką, pykinu, darau supyktį, supykį pakrutinu.

2. Pykdytis nesinori su visais.

3. kelti norą, versti vemti: Paduok vandenio, pykdžia vemt.
atpýkdyti. atpykti; pripykdyti: Mane tai tie vaikai atpykdo.
įpýkdyti

1. įpykti 1: Teip mañ įpýkdžia tas Antanas, kad nebegaliu! Ir kitą įerzina ir įpykdžia. Įpýkdytas žmogus kažin ką gali padaryti. Įpykdyk mane, tai kad duosiu aš tau! Sulaužiau tiltelį bejodydamas, inpykdžiau mergelę bekalbydamas.

2. įpykti
3. Gal aš tau labiai (labai) įsipýkdžiau?!
papýkdyti. papykti 1: Papýkdydavau girtą, tai ir mañ da kai kada išvydavo [iš namų]. Nelok niekų, ba papýkdysi viškui. Tamstos nepapykdysiu, jei paprašysiu.
pérpykdyti. perpykti 1: Su savo lindimu tai pérpykdo! Kam tą senę pérpykdei?!
pripýkdyti. pripykti; prierzinti, įkyrėti: Tiek jau pripykdė su tuo savo rėkimu, kad nu!
supýkdyti. supykti:

1. Skolos dažnai supykdo žmones. Aš jį nenorėdamas supykdžiau. Geras liežuvėlis tuojau supykdo. Jauną mergelę iki ašarų supykdydavo.

2. Anidvi susipỹkdė.
užpýkdyti. užpykti 1: Nesinori užpýkdyti marčios. Žalktys nieko bloga nedaro, tik kai juos ažpykdžia, [v] andenį ažnuodija. Sulaužiau tiltelį bejodydamas, užpykdžiau mergelę belankydamas.
šìrdį užpýkdyti padaryti nemalonumą: Vaikai jam širdį užpykdė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pýkdyti</b>, -o (pýkdžia), -ė. pỹkdyti. pykti: <br/>1. Kam tu mane pykdai? Kam reikia pýkdyt [žmogų] ! Negeiskime tuščios garbės vieni kitus pykdydami. Pykdžiu kam ką, pykinu, darau supyktį, supykį pakrutinu. <br/>2. Pykdytis nesinori su visais. <br/>3. <span class="explanation">kelti norą, versti vemti: </span> Paduok vandenio, pykdžia vemt. <br/><b>atpýkdyti</b>. atpykti; <span class="explanation">pripykdyti: </span> Mane tai tie vaikai atpykdo. <br/><b>įpýkdyti</b><br/>1. įpykti 1: Teip mañ įpýkdžia tas Antanas, kad nebegaliu! Ir kitą įerzina ir įpykdžia. Įpýkdytas žmogus kažin ką gali padaryti. Įpykdyk mane, tai kad duosiu aš tau! Sulaužiau tiltelį bejodydamas, inpykdžiau mergelę bekalbydamas. <br/>2. įpykti 3. Gal aš tau labiai <span class="explanation"> (labai) </span> įsipýkdžiau?! <br/><b>papýkdyti</b>. papykti 1: Papýkdydavau girtą, tai ir mañ da kai kada išvydavo [iš namų]. Nelok niekų, ba papýkdysi viškui. Tamstos nepapykdysiu, jei paprašysiu. <br/><b>pérpykdyti</b>. perpykti 1: Su savo lindimu tai pérpykdo! Kam tą senę pérpykdei?! <br/><b>pripýkdyti</b>. pripykti; <span class="explanation">prierzinti, įkyrėti: </span> Tiek jau pripykdė su tuo savo rėkimu, kad nu! <br/><b>supýkdyti</b>. supykti: <br/>1. Skolos dažnai supykdo žmones. Aš jį nenorėdamas supykdžiau. Geras liežuvėlis tuojau supykdo. Jauną mergelę iki ašarų supykdydavo. <br/>2. Anidvi susipỹkdė. <br/><b>užpýkdyti</b>. užpykti 1: Nesinori užpýkdyti marčios. Žalktys nieko bloga nedaro, tik kai juos ažpykdžia, [v] andenį ažnuodija. Sulaužiau tiltelį bejodydamas, užpykdžiau mergelę belankydamas. <br/><b> šìrdį užpýkdyti</b> <span class="explanation">padaryti nemalonumą: </span> Vaikai jam širdį užpykdė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.