perrymoti

rýmoti, -o (-oja. -a), -ojo, rymóti, rýmo (-ója), -ójo

1. būti pasirėmusiam: Aš rýmau, ant alkūnės pasirėmęs, prijausdamas vargą. Alkūnę ant kelio įsirėmęs, delną po smakru padėjęs, rýmok ir tu. Nieko nedirba, par langą užsigulus rymója rymója. Akių nesudėjau, kiaurą naktį rymójau. Ko tu tę, rodos, rýmotum visą dieną! Tai aš tei (p) patvory da atsirėmęs i rýmau. Ažtirpę kojos, rýmoju rýmoju. Ko rymai, kai musmirių parsiėdęs. Pri ežerėlio rymójo, bernelio lūkuriojo. Ko rymóji ant rankelių, ko taip gailiai verki? Randu sesužėlę ant rankų berymančią. Ko sėdi, broleli, ko rymai? Ko liūdi, jaunasis, ko rymai? O ko tu stovi, ko tu nepjauji, ko rymai ant dalgelio? Nestovėkit, nerýmokit, aš jūsų nebūsiu. Rymojau, dūmojau, meilius žodžius kalbėjau. Pri upelio buvau, stovėjau rymojau, su jaunu bernyčiu meilingai kalbėjau. Sėdžiu, rymu už stalelio. Nesėdėkie už skomelių, nerymókie an rankelių. Rymojo tada vyrų skaitliumi kaip būtų penkios tūkstantys. Miškas, apsnūdęs nuo šilimos, tyliai rymoja – nei šakelė, nei lapelis nesujuda. Rymo ramunėlė rudenio arimuos. Piene, piene – nuostabi gėlele, ko tu rymai vėjų pabarėly? In raudono stulpelio juodi jaučiai rýmo.

2. remtis: Štai ant ko rymo mūsų draugystė. Martynuk, žinok, kad ant tavo galvos rymo viso kaimo ramybė. Simonas … padarytas yra fundamentu bažnyčios Dievo, kuri turėjo rymot ant intikėjimo jo.

3. galvoti, svarstyti, mąstyti: Keistutis ir Algirdas rymojo, kaip tokią galybę galėtų pergalėti. Man rymojant apie tokį stokojimą medžių mūsų krašte, įkrito į ranką knygelė apie rinkimą medžių sėklų. Aukštybių bočius, tą kalbą vabolės išgirdęs, rýmojo.
išrýmoti. rymant išbūti kiek laiko: Parėjo namo nuliūdęs ir visą naktį ant stalo išrýmojo. Vargšė motina be miego prie lopšelio išrymojo. Visą vakarą ant vartų išrýmojo, sugrįžtančių laukdama. Da miegelio nemiegojau, an žirgelio išrymojau. išbūti vienodai: Vakar teip išrýmojo – nelijo.
nurýmoti

1. prabūti rymant: Daug naktelių nemiegojau, ant rankelių nurymojau.

2. rymant nuvarginti: Berymodamas nurýmojau strėnas, nugarkaulį kad įsmilko jau. Dieną kojas parvaikščiojo, naktį rankužes nurýmojo. Kogi rýmot ant rankelių, rankužes nurýmoste.

3. rymant nuslėgti, įspausti: Kalnelius nustovėjau, tvoreles nurymojau belaukdamas. Mes išstovėjom kalne duobelę, mes nurymojom aukštą tvorelę. Aš nurymočiau uosės tvorelę. Uosio tvorelę mes nurymójom – vis nesulaukiam savo broliuko. Pirkia sena, išsikraipiusi, sutrešusiu stogu, nurymotomis palangėmis.
parýmoti.

1. kurį laiką rymoti: Aš teip parýmau. Parymok, manęs palauk prie baltos obels. Paklausyk, parymok, ar ne tavo pačios bus tai pasaka vargo kančios? Užtverkim naują rūtų darželį! Tai parymosim, aušružei auštant. Pjaukiav, pjaukiav, du berneliu, kad nupjausiv – parymosiv. Ar mum pjauti, ar nepjauti, ar ant dalgės parymoti. Ant naujo grėblio pasirymojo.

2. pagalvoti, pamąstyti: Čia mielas skaitytojas tur parymoti.
parrýmoti

1. rymant prabūti: Aš miegelio nemiegojau, ant žirgelio parrymojau.

2. ilgai rymoti: Pargisisėdėjau baltam stalely, pargisirymójau baltam krėslely.

3. rymant įvarginti: Akis paržiūrėjau, rankas parrymójau [belaukdama],
o kap nėr, tep nėr. Rūtų darže belaukdama, rankas parrymosi. Tu mano motinėle, … tu parrymojai baltas rankeles, kol mane užauginai.

4. rymant įlenkti, nuslėgti: Pargisėdėjau uosio suolelį, pargirymojau baltą stalelį, niekas nevaduoja manę jaunuolėlės. Mes parstovėjom kalne klonelį, mes parrymojom uosio tvorelę.
pérrymoti

1. kurį laiką praleisti rymant, prarymoti: O tu perrymojai ant baltų rankelių. Ant rankelių párrymojau, su mergele sudūmojau. Šią naktelę per naktelę aš miegučio nemiegojau: ant žirgelio perrymojau, sau panelę pasdabojau. Voverėlė buuvo nepakviesta. Ji medžio viršūnėje perrymojo.

2. rymant suvarginti: Parstovėjau kojeles par naktelę, parrymojau rankeles par aušrelę. Aš pérrymojau baltas rankeles, aš peržiūrėiau stiklo langelius.

3. rymant nuslėgti, įspausti: Vario vartelius jau perrymojom. Jau prastovėjom kalne klonelį, jau perrymojom uosio tvorelę.
prarýmoti

1. praleisti laiką rymant: Bijojom apsikrėst nuo paduškos, teip ir prarymójom visą naktį. Ji visą dieną po langu prarymójo. Aš miegelio nemiegojau, an žirgelio prarymójau. Ne tiek mes rovėm, kiek prarymojom, savo brolelio laukdamos dūmojom. Dar miegelio nemiegojau, ant rankelių prarymojau.

2. ilgai rymant, nuvarginti: Pražiūrėjau akeles, prarymojau rankeles. Dienelę an akelių, naktelę an rankelių, tai tu prarymójai baltąsias rankeles. Pragirymojau baltas rankeles, pragižiūrėjau stiklo langelį.

3. ilgai rymant, nuspausti, nuslėgti, prakiurdyti: Ir prarymójau stale duobelę. Prarymojau uosio tvoraitę. Kai prarymosi stiklo langelį, tada sugrįšiu aš sa [vo] šalelėn. Alkūnę prasirýmojau.
prirýmoti. užtektinai rymoti: Neprivaikščiosi po didį sodą, neprirymosi po obelėle.
užrýmoti

1. rymant nuvarginti: Ko rymai ant rankelių, rankelės užrymotos.

2. rymant gauti: Ką čia užrýmosi taip rymodamas, ar vargą?

3. susimąstyti, užsigalvoti: Aš užsirýmojau ir užmiršau apie svetį, apie darbą. Dar nesenas vyras stovi ant skardžio užsirymojęs.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>rýmoti, </b>-o (-oja. -a), -ojo, rymóti, rýmo (-ója), -ójo<br/>1. <span class="explanation">būti pasirėmusiam: </span> Aš rýmau, ant alkūnės pasirėmęs, prijausdamas vargą. Alkūnę ant kelio įsirėmęs, delną po smakru padėjęs, rýmok ir tu. Nieko nedirba, par langą užsigulus rymója rymója. Akių nesudėjau, kiaurą naktį rymójau. Ko tu tę, rodos, rýmotum visą dieną! Tai aš tei (p) patvory da atsirėmęs i rýmau. Ažtirpę kojos, rýmoju rýmoju. Ko rymai, kai musmirių parsiėdęs. Pri ežerėlio rymójo, bernelio lūkuriojo. Ko rymóji ant rankelių, ko taip gailiai verki? Randu sesužėlę ant rankų berymančią. Ko sėdi, broleli, ko rymai? Ko liūdi, jaunasis, ko rymai? O ko tu stovi, ko tu nepjauji, ko rymai ant dalgelio? Nestovėkit, nerýmokit, aš jūsų nebūsiu. Rymojau, dūmojau, meilius žodžius kalbėjau. Pri upelio buvau, stovėjau rymojau, su jaunu bernyčiu meilingai kalbėjau. Sėdžiu, rymu už stalelio. Nesėdėkie už skomelių, nerymókie an rankelių. Rymojo tada vyrų skaitliumi kaip būtų penkios tūkstantys. Miškas, apsnūdęs nuo šilimos, tyliai rymoja – nei šakelė, nei lapelis nesujuda. Rymo ramunėlė rudenio arimuos. Piene, piene – nuostabi gėlele, ko tu rymai vėjų pabarėly? In raudono stulpelio juodi jaučiai rýmo. <br/>2. <span class="explanation">remtis: </span> Štai ant ko rymo mūsų draugystė. Martynuk, žinok, kad ant tavo galvos rymo viso kaimo ramybė. Simonas … padarytas yra fundamentu bažnyčios Dievo, kuri turėjo rymot ant intikėjimo jo. <br/>3. <span class="explanation">galvoti, svarstyti, mąstyti: </span> Keistutis ir Algirdas rymojo, kaip tokią galybę galėtų pergalėti. Man rymojant apie tokį stokojimą medžių mūsų krašte, įkrito į ranką knygelė apie rinkimą medžių sėklų. Aukštybių bočius, tą kalbą vabolės išgirdęs, rýmojo. <br/><b>išrýmoti</b>. <span class="explanation">rymant išbūti kiek laiko: </span> Parėjo namo nuliūdęs ir visą naktį ant stalo išrýmojo. Vargšė motina be miego prie lopšelio išrymojo. Visą vakarą ant vartų išrýmojo, sugrįžtančių laukdama. Da miegelio nemiegojau, an žirgelio išrymojau. <span class="explanation">išbūti vienodai: </span> Vakar teip išrýmojo – nelijo. <br/><b>nurýmoti</b><br/>1. <span class="explanation">prabūti rymant: </span> Daug naktelių nemiegojau, ant rankelių nurymojau. <br/>2. <span class="explanation">rymant nuvarginti: </span> </span> Berymodamas nurýmojau strėnas, nugarkaulį kad įsmilko jau. Dieną kojas parvaikščiojo, naktį rankužes nurýmojo. Kogi rýmot ant rankelių, rankužes nurýmoste. <br/>3. <span class="explanation">rymant nuslėgti, įspausti: </span> </span> Kalnelius nustovėjau, tvoreles nurymojau belaukdamas. Mes išstovėjom kalne duobelę, mes nurymojom aukštą tvorelę. Aš nurymočiau uosės tvorelę. Uosio tvorelę mes nurymójom – vis nesulaukiam savo broliuko. Pirkia sena, išsikraipiusi, sutrešusiu stogu, nurymotomis palangėmis. <br/><b>parýmoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką rymoti: </span> Aš teip parýmau. Parymok, manęs palauk prie baltos obels. Paklausyk, parymok, ar ne tavo pačios bus tai pasaka vargo kančios? Užtverkim naują rūtų darželį! Tai parymosim, aušružei auštant. Pjaukiav, pjaukiav, du berneliu, kad nupjausiv – parymosiv. Ar mum pjauti, ar nepjauti, ar ant dalgės parymoti. Ant naujo grėblio pasirymojo. <br/>2. <span class="explanation">pagalvoti, pamąstyti: </span> Čia mielas skaitytojas tur parymoti. <br/><b>parrýmoti</b><br/>1. <span class="explanation">rymant prabūti: </span> Aš miegelio nemiegojau, ant žirgelio parrymojau. <br/>2. <span class="explanation">ilgai rymoti: </span> Pargisisėdėjau baltam stalely, pargisirymójau baltam krėslely. <br/>3. <span class="explanation">rymant įvarginti: </span> Akis paržiūrėjau, rankas parrymójau [belaukdama], o kap nėr, tep nėr. Rūtų darže belaukdama, rankas parrymosi. Tu mano motinėle, … tu parrymojai baltas rankeles, kol mane užauginai. <br/>4. <span class="explanation">rymant įlenkti, nuslėgti: </span> Pargisėdėjau uosio suolelį, pargirymojau baltą stalelį, niekas nevaduoja manę jaunuolėlės. Mes parstovėjom kalne klonelį, mes parrymojom uosio tvorelę. <br/><b>pérrymoti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką praleisti rymant, prarymoti: </span> O tu perrymojai ant baltų rankelių. Ant rankelių párrymojau, su mergele sudūmojau. Šią naktelę per naktelę aš miegučio nemiegojau: ant žirgelio perrymojau, sau panelę pasdabojau. Voverėlė buuvo nepakviesta. Ji medžio viršūnėje perrymojo. <br/>2. <span class="explanation">rymant suvarginti: </span> Parstovėjau kojeles par naktelę, parrymojau rankeles par aušrelę. Aš pérrymojau baltas rankeles, aš peržiūrėiau stiklo langelius. <br/>3. <span class="explanation">rymant nuslėgti, įspausti: </span> </span> Vario vartelius jau perrymojom. Jau prastovėjom kalne klonelį, jau perrymojom uosio tvorelę. <br/><b>prarýmoti</b><br/>1. <span class="explanation">praleisti laiką rymant: </span> Bijojom apsikrėst nuo paduškos, teip ir prarymójom visą naktį. Ji visą dieną po langu prarymójo. Aš miegelio nemiegojau, an žirgelio prarymójau. Ne tiek mes rovėm, kiek prarymojom, savo brolelio laukdamos dūmojom. Dar miegelio nemiegojau, ant rankelių prarymojau. <br/>2. <span class="explanation">ilgai rymant, nuvarginti: </span> Pražiūrėjau akeles, prarymojau rankeles. Dienelę an akelių, naktelę an rankelių, tai tu prarymójai baltąsias rankeles. Pragirymojau baltas rankeles, pragižiūrėjau stiklo langelį. <br/>3. <span class="explanation">ilgai rymant, nuspausti, nuslėgti, prakiurdyti: </span> Ir prarymójau stale duobelę. Prarymojau uosio tvoraitę. Kai prarymosi stiklo langelį, tada sugrįšiu aš sa [vo] šalelėn. Alkūnę prasirýmojau. <br/><b>prirýmoti</b>. <span class="explanation">užtektinai rymoti: </span> Neprivaikščiosi po didį sodą, neprirymosi po obelėle. <br/><b>užrýmoti</b><br/>1. <span class="explanation">rymant nuvarginti: </span> </span> Ko rymai ant rankelių, rankelės užrymotos. <br/>2. <span class="explanation">rymant gauti: </span> Ką čia užrýmosi taip rymodamas, ar vargą? <br/>3. <span class="explanation">susimąstyti, užsigalvoti: </span> Aš užsirýmojau ir užmiršau apie svetį, apie darbą. Dar nesenas vyras stovi ant skardžio užsirymojęs.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.