persilošti

.
lõšti, -ia (-ta), -ė (-o), lóšti.

1. lenktis atgal, lenkti atgal (liemenį, nugarą, galvą): Sulauksiu tave aplink mano sąsparas lõšiant (ateisi elgetaudamas) . Aš lošiúos, t. y. su pakala atsikalu krasė [je] arba į sieną, sėdėdamas ant suolo. Sėdėti prie stalo reikia ramiai, nesilošti kėdėje.

2. šalintis, trauktis: Nuog darbo kožnas lošiasi, vieną tinginį dešimts vyrų nepatrauktų.
atlõšti, -ia, àtlošė

1. atlenkti atgal (liemenį, nugarą, galvą): Atlošęs galvą į kėdės atlošą, netyčiomis pažiūrėjo į skambalėlį, kabojusį kambaryje ir seniai nebevartojamą. Ji atlošia galvą į stambią šaką. Atsisėdo, atlošė nugarą. | Kepurę atlošęs (atsmaukęs) praėjo vaikinas. Atsilošęs girtas prie tvoros stovi, t. y. atsirėmęs. Pradėjo kalbėti ponas Gerulavičius, atsilošęs minkštame krėsle. Jis sėdėjo atsilošęs sienos. Atsilošęs ant užpakalį ratų, galvą maskatuoja. Kits atsilošęs, kits atsikolęs, kits pilvą apsileidęs. Viršutinė palyčia atsilõšus, blogai art. Skraistlapeliai 2 – 5, žemyn atsilošę. Atsilošusios figūros žmogui būdinga gerai išsivysčiusi krūtinė, tiesi, plokščia, siaura nugara. Jau Jonas atsilošęs pareina (girtas) . Petrukas atsilošęs suka mergą kaip judošius. Juokiasi net atsilošęs. Virsim košę, valgysim atsilõšę (bus gardu) . Net atsilõšęs valgysi duoną, kap tokis gaspadorius pagaspadoriaus (visai nevalgysi). Virė virė košę, mergos atsilošę: kepė kepė silkę, mergos susmilkę. Nuo košės bus liežiuvis atsilošęs. atlenkti kampu, atversti: Tėvas pamažiukais atlošė gaidžiukus. Labai patogūs atlošiamieji langai. Švarios bulvės susirenka į bunkerį, turintį atlošiamą dugną. Grėblį dirbdamas per daug àtlošė ir nulaužė. Atlošk rugius, nekapok per varpas. Nereikia tiek spausti rašant, kad net pirštai atsilošia.

2. mirti: Puolė bėgo, manė, kad su saule gyvens, o tat jau ir atsìlošė. Jau mūs Zelmenas atsìlošė.

3. atsitiesti dirbus, pailsėti: Jeigu dirbsi dirbsi, tai gerai, o jei atsilõši, tai ir blogai. Dar man būt gerai atsilõšt (prigulti), bet nėr kada.
išsilõšti, -ia, išsìlošė

1. krūtinę atstatyti, išsitiesti: Išsilõšusio žmogaus graži eisena. Sena boba sako: „Jau aš išsìlošiau, kad būtum graži eisena“. Prie tėvo buvo, nieko neveikė, vaikščiodavo išsilõšęs. | Tas vyras jau išsilošęs (girtas) in Smaidžiūnų nuėjo.

2. pasvirti, išvirsti: Medžiaga augo augo, net iš šaknių išsilošė.
palõšti, -ia, pàlošė.

1. palenkti: Brandi obelis: obuoliai šakas net prieg žemei palošę. Tiesion (dešinėn) paslošęs iš sunkybos.

2. kiek atlenkti: Zovieskai pakėlė aukštyn, jeigu nepàlošė [durelių].
pérsilošti

1. persilenkti per ką: Persilošęs per raudono pliušo ložės turėklą žemyn galva kabojo kitas vyras.

2. persimesti, persisverti: Ubagynas, pérsilošęs maišelį per pečius, liumbina keliu.
prasilõšti, -ia, prasìlošia. prasikišti. .
užlõšti, -ia, ùžlošė

1. atlenkti atgal, užversti: Nežiūrėk in lubas užlõšęs galvą, dar akis užsikrėsi! Petriukas guli sau aukštielninkas po didžiausia pušele, rankas užlošęs už galvos. Moteriškė, mėšlungiškai užlošusi rankas, šaukė pagalbos. | Kepurė buvo užlošta ant pakaušio.

2. atsiremti: Užsilošęs ant krėslo, ir lošo.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>lõšti, </b>-ia (-ta), -ė (-o), lóšti. <br/>1. <span class="explanation">lenktis atgal, lenkti atgal (liemenį, nugarą, galvą): </span> Sulauksiu tave aplink mano sąsparas lõšiant <span class="explanation"> (ateisi elgetaudamas) </span>. Aš lošiúos, t. y. su pakala atsikalu krasė [je] arba į sieną, sėdėdamas ant suolo. Sėdėti prie stalo reikia ramiai, nesilošti kėdėje. <br/>2. <span class="explanation">šalintis, trauktis: </span> Nuog darbo kožnas lošiasi, vieną tinginį dešimts vyrų nepatrauktų. <br/><b>atlõšti, </b>-ia, àtlošė<br/>1. <span class="explanation">atlenkti atgal (liemenį, nugarą, galvą): </span> Atlošęs galvą į kėdės atlošą, netyčiomis pažiūrėjo į skambalėlį, kabojusį kambaryje ir seniai nebevartojamą. Ji atlošia galvą į stambią šaką. Atsisėdo, atlošė nugarą. | Kepurę atlošęs <span class="explanation"> (atsmaukęs) </span> praėjo vaikinas. Atsilošęs girtas prie tvoros stovi, t. y. atsirėmęs. Pradėjo kalbėti ponas Gerulavičius, atsilošęs minkštame krėsle. Jis sėdėjo atsilošęs sienos. Atsilošęs ant užpakalį ratų, galvą maskatuoja. Kits atsilošęs, kits atsikolęs, kits pilvą apsileidęs. Viršutinė palyčia atsilõšus, blogai art. Skraistlapeliai 2 – 5, žemyn atsilošę. Atsilošusios figūros žmogui būdinga gerai išsivysčiusi krūtinė, tiesi, plokščia, siaura nugara. Jau Jonas atsilošęs pareina <span class="explanation"> (girtas) </span> </span>. Petrukas atsilošęs suka mergą kaip judošius. Juokiasi net atsilošęs. Virsim košę, valgysim atsilõšę <span class="explanation"> (bus gardu) </span>. Net atsilõšęs valgysi duoną, kap tokis gaspadorius pagaspadoriaus (<span class="explanation">visai nevalgysi</span>). Virė virė košę, mergos atsilošę: kepė kepė silkę, mergos susmilkę. Nuo košės bus liežiuvis atsilošęs. <span class="explanation">atlenkti kampu, atversti: </span> Tėvas pamažiukais atlošė gaidžiukus. Labai patogūs atlošiamieji langai. Švarios bulvės susirenka į bunkerį, turintį atlošiamą dugną. Grėblį dirbdamas per daug àtlošė ir nulaužė. Atlošk rugius, nekapok per varpas. Nereikia tiek spausti rašant, kad net pirštai atsilošia. <br/>2. <span class="explanation">mirti: </span> Puolė bėgo, manė, kad su saule gyvens, o tat jau ir atsìlošė. Jau mūs Zelmenas atsìlošė. <br/>3. <span class="explanation">atsitiesti dirbus, pailsėti: </span> Jeigu dirbsi dirbsi, tai gerai, o jei atsilõši, tai ir blogai. Dar man būt gerai atsilõšt <span class="explanation"> (prigulti), </span> bet nėr kada. <br/><b>išsilõšti, </b>-ia, išsìlošė<br/>1. <span class="explanation">krūtinę atstatyti, išsitiesti: </span> Išsilõšusio žmogaus graži eisena. Sena boba sako: „Jau aš išsìlošiau, kad būtum graži eisena“. Prie tėvo buvo, nieko neveikė, vaikščiodavo išsilõšęs. | Tas vyras jau išsilošęs <span class="explanation"> (girtas) </span> </span> in Smaidžiūnų nuėjo. <br/>2. <span class="explanation">pasvirti, išvirsti: </span> Medžiaga augo augo, net iš šaknių išsilošė. <br/><b>palõšti, </b>-ia, pàlošė. <br/>1. <span class="explanation">palenkti: </span> Brandi obelis: obuoliai šakas net prieg žemei palošę. Tiesion <span class="explanation"> (dešinėn) </span> paslošęs iš sunkybos. <br/>2. <span class="explanation">kiek atlenkti: </span> Zovieskai pakėlė aukštyn, jeigu nepàlošė [durelių]. <br/><b>pérsilošti</b><br/>1. <span class="explanation">persilenkti per ką: </span> Persilošęs per raudono pliušo ložės turėklą žemyn galva kabojo kitas vyras. <br/>2. <span class="explanation">persimesti, persisverti: </span> Ubagynas, pérsilošęs maišelį per pečius, liumbina keliu. <br/><b>prasilõšti, </b>-ia, prasìlošia. <span class="explanation">prasikišti. </span>. <br/><b>užlõšti, </b>-ia, ùžlošė<br/>1. <span class="explanation">atlenkti atgal, užversti: </span> Nežiūrėk in lubas užlõšęs galvą, dar akis užsikrėsi! Petriukas guli sau aukštielninkas po didžiausia pušele, rankas užlošęs už galvos. Moteriškė, mėšlungiškai užlošusi rankas, šaukė pagalbos. | Kepurė buvo užlošta ant pakaušio. <br/>2. <span class="explanation">atsiremti: </span> Užsilošęs ant krėslo, ir lošo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.