persišniaukšti
šniaũkšti, -čia (šniaũškia), -tė (šniaũškė)
1. godžiai, su garsu ėsti, čepsėti: Šniaũkščia kiaulės ėsdamos ėdalą. Kiaulėm įpyliau šniaurų, tegu šniaũkščia. Kiaulė pagal stirtą grūdus šniaũkščia. Arkliai akselį šniaũkščia. Karvės, gavę dobilų, tik šniaũkščia. susikaupus, su apetitu valgyti: Tai valgnus tavo bernas: nuejau, tai radau, kad šniaũkščia, kad šniaũkščia! Kai nėr geriau, vaikai ir bulbas šniaũkščia. Ko šniaukštì kaip žalis žolę?
2. uostyti tabaką, šniaukti: Ė, brudas, taboką tik šniaũkš šniaũkš, visas susmirdęs. Dabar pametė taboką šniaũkščiamą, – o anksčiau tai kas nerūkė, tai šniaũkšdavo. Šniauškiamas tabakas. Taboką šniaũkščia sẽniai. O tu, taboka mano rudoji, kad aš tave nemalsiu ir į ragą nepilsiu, aš nešniaũkšiu. Šešiavilkis, pats taboką šniaukšdamas, mirtinai nekentė pypkos smarvės.
3. nosimi traukti su garsu, šniurkščioti, šnypčioti: Ar neperšalai tu kur, ko tu tep šniaukšti, net bjauru klausytis. Avelė šniaukščia. Du šniaukščia, du braukščia, o penki tykoja.
4. versti, jaukti: Kam tą lovą taip šniaukštì! Ko čia šniaukštì po visas kertes? Šniaũkščia pas stalą, verčiau pas duris šniaũkštų. | Kasdie nešniaũkšk naujos suknelės. Jie ne dirba, tik šniaũkščiasi.
5. šiugždėti, čiužėti: Kad pjauna, tai dalgis šniaũkšta. Jau visur užgirsi balsą plieno dalgės skambant ir šniaũškiant po žalias lankeles. Paukštė pabaliais šniaukštė. Iš ažumarių paukštė – mūsų miške šniaukštė. Paukštė – patvory šniaukštė; lizdą nešė viršum medžio, dės kiaušinį antatrynį. Čižyla paukštė – mūsų lauke šniaukštė.
6. smarkiai lyti, žliaugti, čiožti: Kad lyja, kad šniaũkščia, net balos putoja. Jau antra diena, kai lytus pradėjo šniaũkšti. Vanduo šniaukštė iš žemai nukarusių, sunkių debesų čiurkšlėmis.
7. nardyti, plaukioti: Einu paupe – kas šniaũkščia, daboju – upėj antys tik uodegėlėm virpsi.
8. sunkiai, uždusus dirbti: Tik dirbi, šniaukštì tą darbą. Tašymas – tai labai šniaũkščiamas darbas.
9. būti piktam, susiraukusiam: Merga šiandie kažkodėl šniaũkščia, supykus vaikšto.
apšniaũkšti, -čia, àpšniaukštė
1. apteršti: Žemėje viskas apšniaukšta šiukšlėmis. Mes buvom apsišniaũkštę, tik pakyšt svečių!
2. būti susivėlusiam, netvarkingam: Negi aš apsišniaũkštus eisiu į darbą.
atsišniaũkšti, -čia, atsìšniaukštė. pauostyti tabako.
įšniaũkšti, -čia, į̃šniaukštė. šniaukščiant įtraukti į nosį tabako: Paėmė tabako, pakišo jį po nosimi ir įšniaukštė.
iššniaũkšti, -čia (ìššniaukščia), ìššniaukštė.
1. išėsti šniaukščiant: Paršeliai išsišniaũkš grūdus iš pelų.
2. išuostyti šniaukščiant tabaką.
3. iššnypšti, išsišniurkšti.
4. neatsiklausus sunaudoti: Vaikai paskutinius obuolius ìššniauškė. Visą sodą ìššniaukštė.
nušniaũkšti, -čia (nùšniaukščia), nùšniaukštė (nùšniauškė).
1. nusišnypšti: Iš kišenės išsitraukė skepetaitę ir garsiai nusišniaukštė stamboką nosį.
2. ištrypti: Anuo šonu tę nenùšniaukštė laukų. nunešioti, sudėvėti: Atėjo nùšniaukštu kostiumu.
3. pavogti: Jis man visus botagus nùšniaukštė.
pašniaũkšti, -čia, pàšniaukštė
1. nosimi patraukti, pašnirpšti: Velnias pašniaukštė.
2. pauostyti (tabako): Pašniaũkšk taboko, t. y. pauostyk. Duok, dėde, ir man tabokėlės pašniaũkšt, tamstos labai stipri. Nuo slankto pašniaũkšk tabokos.
3. paėsti šniaukščiant: Įpilk kiaulėm grūdų, tegul pašniaũkščia. godžiai pavalgyti, paryti: Pàšniaukštė kokių batvinių, ir gerai.
pérsišniaukšti supliukšti, suplonėti: Pérsišniauškė kap gyvatė po teliavimo.
prašniaũkšti, -čia, pràšniaukštė.
1. su garsu pro nosį ištraukti (orą).
2. kurį laiką šniaukti (tabaką).
prišniaũkšti, -čia (prìšniaukščia), prìšniaukštė.
1. priteršti, prijaukti, prišiukšlinti: Aš apšvarinau, o tu ir vėl prìšniaukštei. Kam šluoji, juk vyrai tujau ims pančius vyti ir vėl prišniaũkš!
2. pritraukti į plaučius, prikvėpti: Dulkių baisybę prìšniaukščiau, tai ir dūsuot sunku.
3. šniaukščiant priėsti: Kiaulės prìšniaukštė grūdų, tai guli, o piemenai sau laksto. Antis nuvarykit miežienon, tai prišniaũkš varpų ir lest nereiks duot. privalgyti šniaukščiant: Namie ir buzos kokios prišniaũkščia, o par kitą jau lašinių dabojas.
sušniaũkšti, -čia, sùšniaukštė
1. suuostyti, sutraukti (tabaką).
2. sušniokšti, suūžti. Sušniaukštu.
3. suėsti šniaukščiant: Kiaulės sušniaũkš grūdus. Kiaulės lapus sùšniaukštė. suvalgyti šniaukščiant: Vaikai sùšniaukštė visą duoną. Aš namie ir bulbų sušniaukšiù, namie bus gerai.
4. sujaukti, suvelti: Sùšniaukštė subuvo viską, i vėl tvarkyk. Kam tu lovą sùšniaukštei? Jis savo žiponą iš pirmo rozo sùšniaukštė. Vaikai duoną sutrupino, sùšniaukštė. | Sušniaũkšti (suvelti, netvarkingai sudėti) į krūvą.
užšniaũkšti, -čia, ùžšniaukštė.
1. imti uostyti (tabaką), kiek suuostyti: Čia macnus tabakas: kai užšniaũkši, tai visi velniai ims čiaudėt. Sėsk, tėvel, pasilsėt, ažušniaukšma tabokos.
2. kiek ėsti, ryti. .
3. užteršti, užjaukti: Visą kiemą ùžšniaukštė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.