.
trìmti, -sta (-a), -o (-ė). trim̃ti.
1. būti nedrąsiam, bijoti. .
2. drebėti, virpėti. .
išsitrìmti; . sutrimti
1. Apaštalai … išsigando ir išsitrimo.
nutrìmti. sutrimti:
1. Kada gerai darot, nenuositrimstat ne kokių baisumų. Įėjusios graban, išvydo jaunikį, sėdintį po dešinei, aprėdytą baltu rūbu, ir nusitrimo. O anys nusitrimę ir nusigandę tikėjosi dvasią regį.
2.
pérsitrimti persigąsti: O idant sąžinės persitrimusios stiprą palinksminojimą turėtų, netur būti nuvestos nei nurodytos pradžiump atnaujinimo.
sutrìmti. sutrim̃ti, sùtrima, sutrìmo.
1. pajusti baimę, išsigąsti. . O anys išsigandę ir susitrimę tikėjose dvasią regį. Visi, kurie salosu gyvena, išsigąsta dėl tavęs, ir jų karaliai susitrimsta bei yra išblyškę. Tada persigando (susitrimo) jų širdys. Nugandęs [i] tad ir sutrimęs [i] [mokytiniai] tikėjos dvasią regį. sutrikti, sumišti, susijaudinti: Sutrimęs dvasioj pravirko. Manding jis bus mažumą sutrimęs, matydamas, kad čia tie dalykai kitaip virsta. Jis buvo taip sutrimęs ir savo ūmuose taip sumišęs, kad jis negalėjo atsimintis. Ką gi mes tada bylosim biedni nabagai, kurie esme susitrimę, kurie kaip nendrė siūbuojam.
2. susigėsti, susidrovėjus parausti: Jūs turėsite susigėdyti ir sutrimti, jūs iš namų Izrael, dėlei jūsų gyvenimo.
3. būti apmaudingam: Ir susirinko jopi visokie vyrai, kurie betaig skolose ir susitrimusios širdes buvo.
4. drebėti, virpėti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.