perskvirbinti
skvìrbinti (-yti), -ina, -ino.
1. smailiu daiktu sukiojant daryti skylę, urbinti: Peiliu medį skvìrbina. Ką čia skvìrbini su tuo geležgaliu: pasiimk grąžtą ir išgręžk. Skvirbino skvirbino, kol praskvirbino skylę. Skvìrbina su lopeta duobę, ir tiek.
2. sukiojant kišti, smeigti: Su virbu kuodelį skvìrbinu, t. y. sukdamas duriu. Raktą skvìrbinti į skylę. Jurgutis Grigutę skvirbina. Skvìrbina Jurgis Daratą.
3. pjauti (kietą daiktą): Neskvìrbyk [kieto sūrio peiliu],
vis tiek neatpjausi.
4. prastai griežti, čirpinti: Neskvirbink kaip svirplys užpečky [je]. Gana jau čia tau skvìrbyt! Ot, tokia ten muzika – skvìrbina tas piemuo ant skripkos. Skvìrbyk, gude, pūslę radęs.
5. raginti, versti: Skvìrbink, ka greičiau skolą atiduotų. Skvirbino skvirbino visaip jis. o ta ožka neina, i gana. Skvìrbin virbin Jurgis pačią, kad pasiūtų terbą plačią, kad įdėtų lašinių, senos duonos trupinių. | Priegimtis žmogų skvirbina mažiau dirbti nenaudingus darbus ne kad naudinguosius.
6. erzinti: Atstok, gana mane skvìrbyt!
7. mausti, gelti: Man dantį skvìrbina. Ant širdies vis negerai negerai, kažin kas skvìrbina, negaliu nė atsigauti. Jaučiu, kad taip kažkas skvìrbina širdį.
8. traukti, tempti, pešti: Jijė verpdama skvìrbina siūlą prie kuodelio, ir dėl to nėr parsliekų.
įskvìrbinti
1. sukiojant įterpti, įkišti: Įskvìrbinti ką į skylę.
2. sunkiai įlįsti, įsisprausti: Par pamatą įsiskvìrbino, įsismaukė.
išskvìrbinti. išgręžti.
paskvìrbinti. įdurti, padilginti: Lyg kap kas jam po uodega paskvìrbino: kap šoko i lekia.
pérskvirbinti. pragręžti, praurbinti: Beveik tokią skylę perskvirbinau, kad ranką galėjau įkišt. Parskvirbino [riešutą],
pats suvalgė branduolą, o jiem padalino po pusę kevalo.
praskvìrbinti. pragręžti, praurbinti: Su vinimi praskvìrbink skylę par medį. Pasiimk kirvį ir ledą praskvìrbyk!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.