sliaũkti, -ia, -ė.
1. pamažu tekėti: Šitas upelis vasarą, kai išdžiūsta, tai tik tik sliaũkia. Kad nebegalima iškast: žvyras su vandeniu sliaũkia, ir gana. Per kiaurus metus iš tyrulio sliaukia rudas vanduo.
2. šliaužti: Kirmėlė, gyvatė sliaũkia. Žaltys sliaũkia žeme.
3. versti žemyn šliaužiant: Sliaũkia šieną, nuolat laipiodamas.
4. be perstojo eiti: Ale tai kad sliaũkia žmonės miestelin – vienodai!
5. mušti, pliekti: Kiškis atsisukęs sliaukė par ausį.
6. sliuogti, lipti: Sliaukiaũ aukštyn stulpu. Aure ans sliaũkia į medį.
7. nuo paviršiaus šluoti, braukti, šliaukti (varpas nuo javų).
nusliaũkti, -ia, nùsliaukė
1. nuversti žemyn lipant: Nusliaũkiat šieną belipdami.
2. pamažu nueiti: Pametęs darbą, pareisiu keliom dienom namo, o paskui reikės kitur kur nors nusliaũkt susitarti. Petrai, ar dar nusliaukì į kokią vakarušką?
pérsliaukti. pereiti, perslinkti: Par vieškelį pérsliaukė kiton pusėn miško balti stulpai.
prisliaũkti, -ia, prìsliaukė. atsargiai prieiti, prislinkti: Jis iš užpakalio prìsliaukė ir prišoko prie manęs.
susliaũkti, -ia, sùsliaukė
1. palaidai suverpti: Sùsliaukei sùsliaukei palaidai, kaipgi galėsi aust?
2. kur suropoti, sušliaužti.
užsliaũkti, -ia, ùžsliaukė.
1. užšliaužti kur nors.
2. užsėlinti kur nors.
3. užsliuogti.
4. užpilti, užberti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.