šliùrti, šliū̃ra (šliur̃na. šliuñra, -sta), -o.
1. darganoje šlapti: Piemuo šliuñra, kad lyna, ir sušliuręs, sušlapęs grįžta iš lauko. Šliurnù par naktis pri arklių, esu ganikas.
2. darytis purvinam, nešvariam
3. darganoti, lynoti: Lyna šliur̃na visą dieną.
apšliùrti.
1. nušliurti 1: Apšliùrusi višta. Apšliùrusios, sušlapusios bitelės, vos tik pasivelka.
2. apirti, apšepti: Apšliùrę visi pašaliai, apskrendę.
3. apiplyšti, apsidėvėti, apkiurti nuo ilgo nešiojimo: Jau šios kelnės gerokai apšliùrusios.
4. būti netvarkingam, apiplyšusiam, apsileisti, apskresti. Apšliùręs toks, gera. Reik didliai apšliùrusiam gyventi i kišenę pilną turėti. Prasta ta merga, apšliùrus vaikšto.
5. nusigyventi, nuskursti: I ano brolis gerokai apšliùręs.
6. pasidaryti mieguistam, suglebusiam, sušniurti: Rodos, išsimiegojau, ale tokia apšliùrusi esu. Ir tu šiandien lyg kažko apšliùręs.
7. apsigerti, apgirsti: Jis apšliùro, t. y. apsigėrė.
nušliùrti.
1. nušlapti: Ana nušliùro, vaikščiodama po rasas nepasikaišiusi, t. y. nušlapo. Nušilusios, nušliùrusios motriškos, dirba visos. Lytota, pareis nūšlapusi, nūšliùrusi. Nušlapau, nušliuráu, po rasas bandą beganydama. O tas vargsta nušliùręs, pareina kaip vargšas antai nosę nušalęs. Parejo kaip žąsytis nušliùręs. Nušliuręs kaip žvejys.
2. nuplyšti, nusidėvėti, sukiurti nuo ilgo nešiojimo, nušiurti: Daržuose darbuojantis greitai nušliùrsta drabužis. Ant ano [kailio] galia lyti, nenušliùrsta. Sijonas nušliuręs, kiaulių ėdalu apskretęs, visa apsikaltūnavusi, lyg šukų neturėtų.
3. būti netvarkingam, nudriskusiam, nuskarti, skurdžiai atrodyti. Jis visai nušliùręs. Par didelį darbą nušliùrus: drabužiai nuspurę, šlapi. Nušliùręs, nuvargęs, nė drabužio doro, kaip skurlis. Nušliùręs nupliuręs par gėrimą. Nušliùrusi, nubuvusi mergelė. Esi nūšliùręs, nelįsk pry ponų. Apsirengiau švariai, kad nebūčiau nušliùrus.
4. nusigyventi: Su tokia tinginyste kur ans nenušliùrs. Kitą sykį buvo ponas, o daba visai nušliùręs.
5. suglebti, nuvargti: Eiti jau aš nebipaeinu – nušliuráu ant vietos.
6. prastai augant nuskursti, sunykti: Tuščia [dirva],
jei koks karklas nušliùręs (pasitaiko karklų) .
7. pasidaryti nualintam, nenašiam: Dirvos nušliuro, alksnynas dar labiau nurudo.
pašliùrti.
1. nuo drėgmės netekti formos.
2. apsidėvėti.
3. netekti žvalumo, sušniurti.
péršliurti. permirkti, peršlapti: Trobos stogas peršliuro, lyja, merkia per visas sienas.
sušliùrti.
1. sušlapti, permirkti: Sušliùrsi tu, po lietumi vaikščiodamas. Kaip sušlapo, ir sušliùro. O tie piemenėliai vargdienėliai! Jiems nei lietaus, nei giedros nėra: sušlapę, sušliurę čiužinėjo apie savo bandelę. Sušlapau, sušliuráu visa, nė [ra] ko daryti. Pats dar labiau sušliuręs, iki juostos purvinas, sušlapęs. | Šilta, visi sušliùrę, sumurę.
2. subjurti, pablogėti. Sušliuręs oras. Oras visai sušliuro. Dangus apniuko ir ėmė lyti.
3. susidėvėti, suplyšti.
4. pasidaryti netvarkingam, nešvariam, apšepti, nušiurti: Parsivilk, į žmonis kaip eisi sušliùrusi, susivėlusi?! Bedykaudamas žmogus visai sušliūrì. Gal pažinti, numanyti, kad tu ištekėjus, šiaip sušliurus, teip supurus, kai višta perėjus. | Gaidys visai sušliuręs.
sušliùrusiai. Baisiai ans sušliùrusiai gyvena.
5. pasidaryti mieguistam, apsnūsti, sušniurti, suglebti: Jos sušliùrusios, miego nori. Aš šiandie tokia sušliùrus, baisiai tingiu – a čia oras keičias, a ką. Mare, ko tu šiandie tep sušliùrus? Vaikas sušliùręs, miego nori. Teip anksti vaikas neatsikels, sušliùręs bus. Pavargus buvau, atsisėdau, tuo sušliuraũ, pradėjau maigytis. Neleisk vaikuo gulties – sušliùrs. Sušliùrus kai kerdžiaus pati. Po perpietės būvi sušliùręs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.