.
šmeĩžti, -ia, -ė, šméižti
1. lakstyti šen ir ten, bėginėti, zuiti, landžioti: Kad paralkusios karvės, kad šmeĩža į visas puses, negal nutūrėti nė kokia mada. Šmeĩžia visą vakarą, neina nei gult. Prisėsk ir čia nešmeĩžk kaip avis, į uodegą įkirpta. Visokie valkatos taip ir šmeĩžia tarp žmonių. O ką čia šméiži po kamarą? Vakarop vėleik žmonių prisirinko, vėl pradėjo pašaliais šmeižti. Sniegenos, šmeiždamos patvoriais, užtiko mano lesyklą. Motina budresnė pasidarė, kai tiek svetimų vyrų šmeižiasi pašaliais. pamažu vaikštinėti: Visi i šmeĩžia gatvėms, kai tokia graži.
2. smarkiai eiti, drožti: O tu ar nešméiži į šokius?
3. vogti, glemžti. .
apšmeĩžti, -ia, àpšmeižė. apvogti. .
pašmeĩžti, -ia, pàšmeižė. pavogti, paglemžti: Šmeižte pàšmeižė ana sūrį, t. y. pavogė.
péršmeižti. peršmeĩžti. sudrožti šmaikščiu, sukirsti: Pasiėmęs šmaikštę, šmaikš paršmeižė – žiūrėk, kaip kitą kartą atsimins javų neganyt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.