persmerkti

smer̃kti, -ia, -ė.

1. laikyti netinkamu, netikusiu, neigiamai vertinti, peikti: Komunistų partija smerkė individualinio teroro taktiką kovoje prieš fašizmą. Vengiančius darbo visuomenė smerkia. Pasakyti kritišką ar smer̃kiamą nuomonę. Smerkti, kas smerktina, daryti, kas darytina šiuo momentu. Aš nèsmerku nieko, noru tik tvarkos. Artimųjų nusikaltimus atvirai smerkti neįprasta. Neūkiškumas, švaistymas, nedrausmingumas turi būti griežtai smerkiami. Tą bažnyčią patis Liuteris smer̃kia, algodamas ją bažnyčia Antichristo.
smerktinaĩ. Lelia, aišku, čia pasielgia smerktinai.

2. skelbti esant neteisų, kaltinti: Visi jį smer̃kia. Nesmer̃k manęs už tai! Tas raštas pačiam man buvo lyg smerkiamasis teismo nuosprendis. Jis žiūrėjo tokiom gailiom, o drauge ir smerkiančiom akim. Nesmer̃kite ir nebūsite pasmerkti. Kiekvienas, kurs pyksta ant savo brolio, bus smerktinas teisme.
įsmer̃kti, -ia, į̃smerkė. apkaltinti.
nusmer̃kti, -ia, nùsmerkė.

1. nuteisti: Jį nusmerkė, pasmerkė nužudyti. Nusmerktas arešto.

2. pripažinti netikusiu, supeikti: Antrieji … skaitytojai … tuojaus nusūdija ir nusmerkia.

3. įvykdyti mirties nuosprendį, nužudyti.

4. pražudyti (?): [Tikėjimas] žėdnam vėjui ir pagundymamus šėtono netur duotis palenkt ir nusmerkt.
pasmer̃kti, -ia, pàsmerkė.

1. rodyti nepritarimą kam netikusiam, neigiamai atsiliepti, supeikti: Pàsmerkė jo blogą pasielgimą. Donelaitis, priešingas ponų klasei, pasmerkė ir jų gyvenimo būdą. Istorija pasmerks ir nesupras, ko siekiau aš per kraują ir kančias. Pasmer̃kia visus apsirijimus ir girtavimus tavus.

2. nuteisti: Rytą šaltąjį eina ramūs ir tylūs mirt pasmerkti komunistai. Jį pasmerkė vienam mėnesiui arešto. Pasmer̃kti (kalėti) iki gyvos galvos. Išrinktiejai būs po dešinės, o pasmerktíejai po kairės. Tame suejime nusprend ir pasmerk užmušėjus, arba galūnus. Patį ištrėmimu pasmerkė. Nesmerkite ir nebūsite pasmerkti. Ir apsiniaukė visi kaip pakarti pasmerkti.

3. nulemti, nuskirti kam kokią neišvengiamą padėtį, būklę: Buržuazinės santvarkos sąlygomis Lietuvos kaimas buvo pasmerktas visiškam atsilikimui. Norėčiau iš jūsų išgirsti tą pražūčiai pasmerktą tiesą. Lietuvių kalba buvo pasmerkta išnykti. | Du akyli broliai, o vieną buvo pasmer̃kę durniumi. neduoti jokių teisių: Žentas ten pàsmerktas, išsižioti negalia.

4. įstumti į pražūtį, prapuldyti: Idant mumus [šėtonas] daugesn žalos nedarytų, idant mūsų nepasmerktų̃.

5. nužudyti: Ir farizeušai išėjo ir tuojaus susirodijo su Herodo tarnais dėlei jo, kuriuo būdu jį užmuštų (pasmerktų).
pérsmerkti. per daug, per griežtai pasmerkti. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'persmerkti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv