spėjìkas, -ė. spėjėjas:
1. Kurs spė [ja],
tas spėjìkas, kas užmena, tas minikas.
2. Tėvas buvo spėjìkas, ir vaikas. Vienas iš gudriausių oro spėjikų. Ateities spėjikai, aiškiaregiai ir pranašai įsigalėjo karalių ir faraonų rūmuose. Sapnų spėjikas.
pérspėjikas, -ė. kas perspėja: Perspėjikas sudraudė vaiką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.