sravė́jimas. → sravėti:
1.
2. Bet nepalyginamai daugiau gyvybės ir jos sravėjimo tas žmogus patiria, kurs kuria meno veikalus.
išsravė́jimas. → išsravėti.
pérsravėjimas. → persravėti.
prasravė́jimas. → prasravėti 2.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.