statinė́jimas. → statinėti:
1. Rugių statinė́jimas.
2.
3.
atstatinė́jimas (atstatīšana).
1. → atstatinėti.
2. atidėjimas, palikimas.
įstatinė́jimas. → įstatinėti:
1. Kiekvieną algebrinę lygtį atitinka tam tikroji šios lygties šaknų įstatinėjimo grupė.
2.
pérstatinėjimas. → perstatinėti:
1. Inversija – žodžių perstatinėjimas kalboje, nekeičiant kalbos prasmės.
2. Bažnyčia neišvengė perstatinėjimų ir stiliaus pakeitimų.
pristatinė́jimas.
1. → pristatinėti 4: Mes gyvename iš produktų pristatinėjimo įguloms.
2. pateikimas: Žinių pristatinėjimas gerėja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.