.
sténgti, -ia, -ė
1. galėti, pajėgti: Kažin ar aš sténgsiu nueiti? Nesténgia senis darbo dirbti, t. y. nepajėgia, negali. Jis nesténgia nueit. Tu ten nesténgsi: tavo maža sveikata. Ar sténgsi išnešti tą maišą į ratus? Arklys nebesténgė vežimo namo partraukti. Nežinau, ar stengsiu teip dirbti kaip jauna mergė. Vieni patys nestengs kariauti su teip smarkiu neprieteliu. Pirktum, ale ka nėr už ką, nebvalioji, nesténgi. | I tei da žmogelis ilgai sténgia (laikosi, gyvena), kol tas vėžys sugriaužia. Palengvai tolesniai stengsi.
2. įtempti jėgas, įsiręžti ką darant: Ans sténgia kelti akmenį. Karvė ves, ale dar nesténga. Karvė sténga, varo grobus lauk, bet veršio nematyti. Kad už uodegos nutversi kirminuo, ans sténgas sténgas ir neprigauna įkirsti. rūpintis, skirti daug jėgų, kad kas būtų padaryta: Sténgiaus iš paskutinės [bėgti],
nudūrė dygulys širdį. Aš vaikus sténgiaus leisti [mokytis],
kiek galėjau. Vyresnysis [sūnus] nesténgias nieko dirbt. O kaip mes stengėmė̃s, kad jūs žinotumėt. Dirba, stengiasi kai už Dievo lašinius (stropiai dirba) . Sténgės [nubėgti] į tus apkasus, nebspėjo. Visomis jėgomis sténgtis. Sténgias paremt paklydimą.
3. rūpintis gauti: Užpernai sténgiausi dokumentus.
4. prieštarauti, priešintis, spirtis, ginčytis: Ko tu taip sténgi, kad nežinai. Kokia y [ra],
jau kerta motinai, sténga pryšais. Anuodu sténgs prieš viens antrą, mušis, nepaduos viens antram. Jis sténgia ir sténgia, vis savo ir savo – neparsakomas. Varlė da priš muni sténgti. Žmonės yra galiantys priš vargus ir nelaimas stengti. Protas priš tikėjimą steng. Stengt prieš didžiuojančius. Stengiuos prieš ką. Aš pirmiau nesisténgiau, o dabar pasistengiau. Nesténkis priš tėvą, negražu. Kažin, ar norės eit, ar nesisteñgs? Sténgsies da tu man, aš tau parodysiu! Vienas prieš kitą sténgias (pučiasi, pyksta) . Tuojaus pradėjo abudu stengties ir susilažino iš trijų šimtų muštinių. Tie stengėsi prieš Moziešių. Priš jį nesistenki. Kas dręsa prieš jį stengtisi. Jis sténgiasi prieš vyriausybę. Dievas prieš didžiuojančius sténgias, o nužemintais gėrisi. Ar gal … bloga varlė prieš liūtą didelį sténgtis? Anie, per silpni būdami stengtis, visam turėjo pasiduoti. tvirtinti, įrodinėti.
5. imtis, ristis, muštis: Eiva sténgtis, t. y. imtis, norėdami kita kitą paveikti, paristi. Sténgties bulaitis liuobėjo pryš muni.
6. versti tuštintis: Muni sténgė krauju.
atsténgti.
1. atsilaikyti, atsispirti, pasipriešinti: Senatvia už muni diktesnė, neatsténgsu. A tu atsténgsi pryš smertį? Pryš ano ranką nėkas negalia atsténgti. Nėkaip negal atsténgti eiti priš vėją. Kas gal jo norui atsistengti. Aš atsistengiau nuo jo, t. y. atsigyniau, atsispyriau. Atsitinka, kad vienas kitas medelis nesugeba atsisténgti prieš didžiąją audrų jėgą. Atsistengti jie buvo per silpni.
atsistengtinaĩ. N'atsistengtinai būtų priraginama.
2. prilygti kam jėga, sugebėjimu: Kam taip plėšojys, vaikeli, visur lig su suaugusiais vis tiek neatsténgsi.
3. stengiantis, sunkiai ateiti: Vos atsténgiau, t. y. vos turėjau sylos ateiti.
įsténgti.
1. pajėgti: Aš dirbu, kiek tikt įsténgiu. Kas įsténgia, tas uždirba. Aš jau neįsténgiu dirbt. Sunkesnio darbo jau neįsténgiu. Ar įsténga (sugeba) ana ką, a moka? Aš neįsténgsiu taip padaryti. Jiedvi kalbėjo tyliai, ir mano ausis įstengė sugauti tik sakinių nuotrupas. Vokiečiai neįsténgė tą lietuvišką žodį iš Klaipėdos krašto išmesti. Mano kirvelis, avu! įkrito į gelmę, o kitą nusipirkt neįsténgiu, labai vargingas ėsu. Skubinosi kiek tikt įsténgė. Toks silpnas, kad aš negaliu nei ką įstengt.
2. laikytis, jaustis, gyvuoti: Kažin, ką mano vaikai beįstengia? Užėjau pažiūrėt, ką ta švogerka gera įsténgia. Na, kaip įsténgiat? Kaip sveikata?
3. įsigyti, pasirūpinti: Aš įsisténgiau sau drabužį, t. y. įsigaminau. Įsistengiau arklį, vežimą.
4. pasipriešinti: Negalėjo įstengti priešais Prūsiją. Prieš jį neįsténgsi.
išsténgti
1. išgalėti, pajėgti: Pirmą visą dieną aš išsténgiau su didžiaisiais eiti, o antrądien jau atsilikau.
2. kurį laiką stengtis, rūpintis.
3. pasistengti išeiti.
4. išsirūpinti: Atnešiu, išsistengiau jau.
nusténgti. galėti nubūti: Ans be pačios nenusténga – motriškų darbų nemoka, reik anam gaspadinės. Be saldumo aš nenusténgu, vis perku medaus ar sukro.
pasténgti
1. pajėgti, pagalėti: Senoji jau nepasténgia. Jau aš nieko nepasténgiu dirbti.
2. įtempti jėgas, įsiręžti ką darant. . Pasisténgęs ir užkėliau rugių maišą sau ant pečių. pasirūpinti, kad kas būtų padaryta: Pasisténk – ir išmoksi. Pasisténkim, parodykim, kaip vežimai kraunami. Biškį reik i pasispausti, gabumų reik, ale i pasisténgti. Pasistengiau kuo greičiau išblaškyti jų rūpesčius.
3. pasirūpinti, įsitaisyti: Jei ans. moka pasisténgti [vaiką],
lei i grando subinę (tegu apkuopia, augina) .
4. pasipriešinti: Pasistengiu, maištą pakeliu. Niekas neapsiimtų šitą mūsų prisakymą paniekinti arba prieš tatai pasistengti. Jie pasistengė bylodami. Bet daug daug žmonių prieš jį pasistengs, jam prieštaraus.
5. pasidaryti smarkiam: Šaltis pasistengia.
pérstengti
1. per daug stengtis, rūpintis: Kam mun pársistengti, kad ir be to spėsu. Ka negalia, tegu nepársistengia.
2. įtikinti. .
prasisténgti. kurį laiką stengtis. .
pristéngti
1. pakankamai įsitempus ką daryti. . Kiti paukščiai prisistengdami lėkė, kiek tik pajėgė.
2. labai stengtis: Stenkis – nepristengsi anam įtikti. Prisisténgė jis, t. y. pavargo iš stengimos, priilso.
3. prispirti, priversti: Prie darbo pristéngia, kaip ketera pastatyta stovi.
4. stengiantis įtikinti: Man nepristéngsi, kad vis tiek, t. y. neprisakysi.
5. priešintis: Sapno rodymui jis nenorėjo prisistengti. Kožną prisistengiantį užmušdavo.
priešsisténgti. pristengti
5. Jei jam nepriešsistengsi, tai prapultį išvengsi.
susténgti.
1. galėti, pajėgti: Nėkaip negalėjau susténgti padaryti, kaip norėjau.
2. susiginčyti: Susisténgėme su vaikiais: vieni sako taip, kiti kitaip. Vėl susistengus susilažino iš trijų šimtų muštinių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.