tatė́ti, tãta, -ė́jo
1. barškėti, dundėti: Tatėjo, sukosi mašinos ir šniokštė traukinių garvežiai.
2. lašėti, teškėti: Kaip tik atdrėkis, tujau pradeda tatėti nu stogų.
3. daug kalbėti, plepėti, taukšti: Ką tu tati, t. y. plepi? Tãta ir tãta be užbangos. Ko tatì kaip sena boba?! Mieste tatė́jo žmonės apie karą. Tãta ir tãta tą savo politiką. Tik nepradėk tatėti lyg vėjo malūnas.
ištatė́ti, ìštata, -ė́jo.
1. greitai išbėgti, išlėkti: Išgirdo bobas betratant ir ana ištatė́jo. Ištatėjo į Kuršėnus, popierį nusitvėrusi.
2. plepant išsakyti: Kad kas ten girdėtų, nedrįstų nė klausyties, ką mes ten ìštatam.
3. kurį laiką kalbėti, plepėti: Visą valandą ubagė ištatė́jo ant slenksčio sėdusis.
nutatė́ti, nùtata, -ė́jo.
1. nubėgti, nulėkti: Kai tik tą šunį paleidė, tie pusberniai nuėjo nutatė́jo tutu tutais.
2. nueiti kalbant, plepant: Ana nutatė́jo, t. y. nuėjo kalbėdama.
patatė́ti, pàtata, -ė́jo. paplepėti: Patatė́jo, i nebliko, ko tinai.
pértatėti. kurį laiką prakalbėti, praplepėti: Pártatėjau visą dieną su boboms. Jiedvi visą pusdienį sėdusios pártatėjo.
pritatė́ti, prìtata, -ė́jo. prišnekėti, priplepėti: Tu jau ten pritatė́jai visokių niekų.
užtatė́ti, ùžtata, -ė́jo. taukšint užbėgti, užlėkti į priekį: Raitieji man už akių užtatė́jo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.