tekšóti, tẽkšo (-ója), -ójo.
1. telkšoti (vandeniui): Kur pavasarį klonė ilgai tẽkšo, ten rugiai apsimaino į dirses. Patilžęs su sniegu vanduo tekšo. Vietomis jau tekšojo balos, kuriose pliurzė antys. Aplinkui tekšojo liūnas.
2. gulėti, drybsoti, tįsoti: Liuršas jau tekšo ant suolo, t. y. guli pilvą pastatęs. Perniai visą žiemą lovo [je] tekšójau (sirgau) . Reik keltis, o visi tẽkšo. I tẽkšo pagal pečių par dienas. Marti tẽkšo kasdien ligi priešpiečių. Tekšójo visą rytą, o dabar šūkauja atsikėlęs. Jie prisivaišina i tẽkšo. Na, kelk, gana tekšóti – jau rytas! Tekšái sau balo [je] kaip biesas koks! Ko tekšai kaip karvė, a nematai, ka jau saulė patekėjo! Kad tai būč žinojęs, būčiau palikę tave ugny betẽkšant. Aš gausiu mergytę, svirne bemiegančią, ne tave kaip lepšę girioj betekšančią. Ar tu, vargingasis, keti be reikalo žudytisi ir griekuose dar vis tekšoti? būti kur numestam, paliktam, padrėbtam: Medis šlopmėje įmirkęs tẽkšo. Buvo gražaus oro, ale tẽkšo dobilai ant lauko. Malkos tẽkšo padrėbtos pry staldo. Ana tų drabužių nenešio [ja],
parvelka numie, i tẽkšo čia. Kūnai mirusių ant lauko tekšos. Nebuvo ne liekno, ne krūmo, kuriame trys keturios maitos nebūtum tekšojusios.
3. driektis, plytėti: Kur pažvelgus, ten tyri laukai tekšojo.
ištekšóti. kurį laiką tįsoti, išdrybsoti: Dvi dienas ištekšójau lovo [je],
šiandien nepaslenku nė kiek. atsigulėti: Eik, tėkškis, da neišsitekšójai, atėjai surūgęs.
pértekšoti. prabūti drybsant, tįsant: Ne tiek tu rugius vagosi, kiek ant ežios partekšosi.
pratekšóti. pragulėti, pratįsoti: Dvi savaites ligoninė [je] pratekšójau.
pritekšóti. pakankamai prisigulėti prisidrybsoti: A velnias apstojo, a neprytekšósi?!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.