pervėdinti

vėdìnti (-ýti), -ìna, -ìno. vė́dinti, -ina, -ino

1. reguliuoti oro kaitą patalpoje, šalinti drėgmę, tvanką, blogą orą, kvapą ir pan.: Ana savos pirkios nevėdìna. Esant ligoniui namuose, dažniau vėdinkite kambarius. Durys atdaros, mat vėdìna sieną. Kad butas nebūtų drėgnas, reikia geriau jį šildyti ir vėdinti. Didokas kambarys buvo seniai nevėdintas, priplėkęs. Čia taip tvanku, čia, matyt, niekada nevėdinama. Bitės avilį vėdina. Salono vėdinamieji prietaisai. | Rasa vėdina tvanką. Klėtis tai kaip ir vėdìnos – ir katės įlenda pro langelį pelių gaudyt. Atdaryk duris valion, kad vėdintųs.

2. gerinti temperatūros, drėgmės, švaros ir pan. sąlygas ppr. laikant ore, saulėje, vėjuje ar reguliuojant oro kaitą: Vėdinu prieš saulę. Drabužius gulinčius vėdìnk ant vėjo. Mama, būdavo, kraičius vėdìna, peržiūria. Galgi jau nusidairė lietus, gal vėdìnt drapanos? Aš vėdinaũ tas skarytes. Mums nereikėjo tuokart vėdìnti nė tų patalynių – mums liuob išvėdins. Svirno dureles aš pati rakinau, plonąsias drobeles vėjely vėdinau. Tu nueisi į aukštą klėtį, kur vėdinau baltas drobes. Ar skryneles vožinai? Ar drobeles vėdinai? Tu skrynele, tu margoja, daugiau tavęs nerakinsiu ir kraitelio nevėdìnsiu. Kur lygių lygios lankos, žyd balti dobileliai, ten vėdin vėdin jauna mergelė tris plonąsias drobeles. Švento Jono dienoj skrudėlės tą korį išneša vėdint. Jei tu muni. nevėdinsi, čia pat supelėsiu. Baltus linelius šukavo, geltonas kaseles vė́dino. Į liepelės viršūnėlę vainikas kabintas, į liepelės šakužėles kasnykai vė́dinti. An liepos žalių šakelių kasnykai vėdýta. Po liepele, po žaliąja ugnelė kūryta, ant liepelės viršūnėlės vainikas vėdintas. Prieš pat sėją sėklos paskleidžiamos šiltoje patalpoje ir dažnai maišomos – vėdinamos. Nereikia mėšlo vėdinti, t. y. plonai iškloti ant viso diendaržio. Kraunant į žaginius žalią pašarą, reikia plonai dėti, kad geriau vėdintųsi ir greičiau džiūtų. Sako, vėdìnas pinigai – ugnė kūrenas. pranešioti ilgiau nenešiojamą: Ar surdutėlį vėdinai, ar ristą žirgą mėginai? Ar žirgužėlį mėginai, ar sermėgėlę vėdinai? Tai žirgelį mūdrinau, tai jupeles vė́dinau. Ar žirgelį mokinai, ar sukneles vėdinaĩ? prajodinėti: Nesirūpink, sesaite, ne pas tave atjojau: žirgelį vėdìndamas, balnelį mėgindamas.

3. vėsinti, aušinti, šaldyti, gaivinti (ppr. vėsioje vietoje, vėjuje ar vėduojant): Kiaurą naktį vėdinì vėdinì – ar atvėso. Susitarkavusiu bulvių ir išsikepusiu klecką, ir padėjusiu ant lango vėdinti. Vėjelis, kurs pučia iš jūros, nekiek vėdina vasarą tuos žmones. Kritės tam tikrai yra, ka dumpliuotų eitant, ka vėdìntų. Pūsk, vėjeli, vėdink man veidelį. Atsileidęs vėdìnk kleckus. Šnekutienė verkdama nuėjo pas šulinį nosies vėdinti. Šitai. labai gerai vėdina smegenis. Šv. Kazimieras giesmes giedodamas vėdino savo karštą širdį. Išsitraukusi nosinę ėmė vėdinties. Gyvo raugo svetur prisigėręs, namie vėdinasi.
bẽzdalus vėdìnti šokti: I vėdìna anos tus bẽzdalus.
bùrną vėdìnti kalbėti (ppr. be reikalo): Aš virėjui teip pasakyčiau: kame reikia valdžios, ten nevėdink be reikalo burnos.
neĩ pū̃sk, neĩ vėdìnk nieko gera: Iš to sūnaus muno nei pū̃sk, neĩ vėdìnk.
nùgarą vėdìnti mušti: Negali žinoti, a tas geras [vyras],
katras vėdìna nùgarą, a tas, katras leida apipelėti.
rūtàs (vainìką.
vainikė̃lį) vėdìnti prarasti skaistybę: O ar žiedelį nešiojai, ar vainikėlį vėdinai. Nepraėjo vieni metai, išgirdau naujieną, kad jau mano mergužėlė rūteles vėdina. Ten žirgelį pagirdžiau, vainikė̃lį vė́dinau.
atvėdìnti. atvėsinti, ataušinti: Atvėdìnsu, palauk, nesrėbk. Druska subarsto tą mėsą (skerdieną) – tuoj atvėdìna. Padažą atvėdìntą valgė. Druskos įdėsi į vandinį, virinsi aną, atvėdìns, įpils an meisos. Negalėjo pastatyti tokius nušilusius [arklius],
reikėjo atvėdìnti. Pirties oras negali iš žmogaus kūno besiveržiantį prakaitą sugerti ir atvėdinti. Pasimaudydamas atvėdina kūno karštį ir sustiprina sveikatą. Rudenio naktis atvėdino galvą, ir mintys viena po kitos ėjo per galvą kaip vėjas. Apkerpėjusią mergą kavalierius atvėdìno. Sušilau – reikia eit ant oro atsivėdìnt. Būt gerai atsivėdýt. Kojas vandenin inkišau, kad atsivėdýtau. Išeik laukan atsivėdýt. Tu mėgsti šaltą vandenį, tai pasinerk ir ten atsivėdink.
išvėdìnti.

1. sureguliuoti oro kaitą patalpoje (ppr. pašalinant blogą orą, tvanką ir pan): Išvėdiñ’ godniai pirkią. Išvėdýti kambariai. Labai svarbu karvių tvartus tinkamai ir reguliariai išvėdinti. Ponas reikalavo, kad ir jo kabinetas būtų pakartotinai sutvarkytas ir išvėdintas. Vėdina kambarį mergiotės, bet kaip išvėdins jo akis? Vėjai mūso pasiutimus gal išvėdìns, išpūs. Atdãrai langelį, teišsivėdìna [pirkia]. Praverk duris, tegu išsivėdìna. Sugalvojo moterys palatą išsivėdìnt. Išsivėdìnos, uždaryk tą langą.

2. pagerinti temperatūros, drėgmės, švaros ir pan. sąlygas (ppr. laikant ore, saulėje, vėjuje, reguliuojant oro kaitą): Marti išvėdìno drabužius ant vėjo. Būdavo išvėdìnti mano rūbai išnešti, kai ievos, obelės žydžia. Aš patalynes išvėdinaũ. Sename mėnesė [je] tad reik drabužius išvėdìnti, nekandė [ja]. Atarišiau maišą, išvėdinaũ – jau buvo atsitaisęs, nebesmirdėjo. Ji išbaltina rūdymuosa, o išvėdìna patvoriuosa. Išvėdýk rūbus, ba gali supelėt. Tai pravėrė karietos langelį, išvėdìno geltoną kaselę. Visus skudurus išvėdỹs (apžiūrės) . Bernelis … tik mano kraitelį išvėdino (iššvaistė) . Randasi žmonių, turinčių jautrią širdį, po užjūrius neišvėdintą ir po miestus neprarūgintą. Be to, reikia ir tuos ožiukus palamdyti, išvėdinti jų makaules ir išpustyti visas tas idėjas idėjėles, kurios įsisiurbė kažkur šalia mokyklos. Durpes [trąšai] reikia parengti vasarą, kad jos išsivėdintų. Daba man jos. išsivėdỹs arčiau prie durių. Vė [ja] s puta, išsivėdìnas grūdai. Pavažiuok į Palangą, išsivėdìns galva.

3. atvėsti: Jau aš atsivėsinęs, išsivėdìnęs.

4. išvėtyti: Išvėdìna išvėdìna [salyklą],
da palaiko kokią savaitę [šiltai]. Tik diegiukai tokie išlindo – išskirdom, išvėdìnam [salyklą]. Dar kartą parmalsim, vėl išvėdýsim ir padarysim kruopas gražiausias.

5. sudūlėti.
nuvėdìnti.

1. išvėdinti 2: Motina, išėmusi iš spintos drabužius, išneša į orą ir nuvėdìna. Reikėjo gerai nuvėdìnti patalynę.

2. atgaivinti, atvėsinti. .

3. vėju nudžiovinti: Užtekėk, saulelė, papūski, vėjeli, nušildyki, nuvė́dinki nuo žirgo raselę. Oi Dieve, Dieve, duok giedrią dienelę, kad nuvėdintų nuo žirgo raselę.

4. nuvėtyti: Daigus [salyklo] nuvėdinì, par vėją nuvėdinì.
pavėdìnti.

1. kiek vėdinti, pareguliuoti oro kaitą patalpoje. . Nedãrai lango, tepavėdìnas [pirkia].

2. kiek vėdinti, laikant ore, saulėje, vėjuje ir pan.: Drabužį pavėdìnk, teišvėsta. Kandėti kailiniai, kad nepavėdìno. Tokio [je] dieno [je] ką tu [patalus] pavėdìnsi – reikia giedrios dienos. Senoji pavėdinusi [drabužius] vėl grąžindavo į senąją vietą. | Pavėdinant sėklas, pagerėja jų daigumas ir dygimo energija. Išnešiau kaldrą pasivėdìnti – kaip sutroškusi! panešioti, padėvėti: Reiks tą skarikę naują pavėdìnti po miestą.

3. kiek vėsinti, aušinti, gaivinti: Neprašoma atsisėda, atsipučia, pavėdina veidą ir iš aukšto pasižiūrėjus klausia. Jisai nulipo, išeis lauk pasivėdintie. Kitos išėjo ant lauko pasivėdinti. Kiek pasivėdinusi pradėjo juos. taisyti. Kai jau buvo viskas gatava, išėjo pasivėdinti. Basom kojom sveika, anos pasvė́dina. Sėjant ir nusisėdėjusias moteriškes kartais išvaro po laukus pasivėdint. Reik ir mun pasivėdìnti važiuoti.
pérvėdinti. párvėdinti;

1. kiek pavėdinti, pravėdinti: Párvėdink javus, šiaip anie paplėks. Šlapią šieną párvėdinti.

2. kiaurai pravėdinti.

3. beriant prieš vėją pavalyti, pravėtyti: Tie sėmenai nešvarūs, reiks pérvėdint.
pravėdìnti.

1. kiek pavėdinti (patalpą): Ana stubą pravėdìno. Kambary tvanku, gal reikėtų langą atidaryti, pravėdinti. Atkasus duobę bulbių, turėjau pirma duobę pravėdyt, o tik tada bulbes semt. Gera giesmė: ir griebia už širdies, ir, pasakyčiau, pilvą pravėdina. Skylė kaupui prasivėdìnti. Jau prasivėdìno, uždaryk langą. Tylenis, užkliūdamas už suolų, priėjo prie lango ir atidarė, kad ligi ryto bent kiek prasivėdintų.

2. pagerinti temperatūros, drėgmės ar švaros sąlygas, palaikant ore, saulėje, vėjuje ar reguliuojant oro kaitą: Žinant, kad graži būs diena, reiktų patalai pravėdìnt. Jam. ponas prisakė tas knygas sutvarkyt ir pravėdint. Ben kiek pravėdinaũ kubilėlį, kad nepriplėkt. Kaupuose laikytas bulves prieš sodinimą naudinga kurį laiką pravėdinti. Pravė́dinsiu [supelijusias] kamanėles, į glitužę stodams. Pravėdìno dūdą, atidavė kitam pūst. Senis dėjo dėjo šniokšdamas bumažkas (pinigus) – reikia pravėdìnt (pašvaistyti, praimti santaupas) . Nevažiuok [į vestuves],
ir nereikės pravėdìnt pinigų. Vasara, nora iš miestų pravėdìnti vaikus po kaimus. Pelėsu smirda [audeklai],
tegu prasivėdìna. Pavasarį [kambarines gėles] išmetu į lauką prasivėdìnti, o rudenį parsinešu į kambarį. pranešioti: Gal tau savos drapanos nusibodo, pravėdìnk mano. Tura tų škurlių, tik netura kada i kur pravėdìnti. Leisiu dukrelę pauliotie, žalią rūtelę pranešiotie, žalius šilkelius pravėdytie. Nelaikyk [drabužių] suslėgusi, išeik nors suknikės prasivėdìnti.

3. kiek atgaivinti, atvėsinti, ataušinti: Aficieris buvo išjojęs arklį pramankštyt, pravėdýt. Pravėdìna [alaus misą] ir užduoda gyventi. Gerant reik pravėdìnti erbetą. Vyras sako: pusrytį išviriau, pravėdináu. Tik pečių pravėdyk truputį, ba tiek pripalytan pečiun tau duona sudegs. Galvą sau pravėdinti liepk. Aš tau pravėdinsiu smegenis, tada tu ne tik gerai atsiminsi viską, ką esi girdėjęs ar matęs, bet savo paties akimis paregėsi tai, ką pasakos ar skaitys tau kiti. Nepravėdinęs nesakyk šaltas. Vienas gi neisi prasvėdýt. Ans išėjo prasivėdìnti, kad sušilęs. Išlėkiau iš klojimo į vėją prasivėdýt. Gremzdienė, peršilus nuo arielkos, išėjo prasivėdintie. Išleido vaikus į Kuršėnus prasivėdìnti. Kurgi tavo žmona, ka nė karto neprasivėdìna karvės pamelžt? Jis lindžia lindžia toj seklyčioj užsidaręs, nebeišeina nė kiek prasivėdìnt. Nuo kudmento, iš po kakalio (pečiaus) ugnis išeinanti prasivėdinti. Kad tu kur ant šakos prasivėdintum!

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pervedinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vėdìnti</b> (-ýti), -ìna, -ìno. vė́dinti, -ina, -ino<br/>1. <span class="explanation">reguliuoti oro kaitą patalpoje, šalinti drėgmę, tvanką, blogą orą, kvapą ir pan.: </span> Ana savos pirkios nevėdìna. Esant ligoniui namuose, dažniau vėdinkite kambarius. Durys atdaros, mat vėdìna sieną. Kad butas nebūtų drėgnas, reikia geriau jį šildyti ir vėdinti. Didokas kambarys buvo seniai nevėdintas, priplėkęs. Čia taip tvanku, čia, matyt, niekada nevėdinama. Bitės avilį vėdina. Salono vėdinamieji prietaisai. \| Rasa vėdina tvanką. Klėtis tai kaip ir vėdìnos – ir katės įlenda pro langelį pelių gaudyt. Atdaryk duris valion, kad vėdintųs. <br/>2. <span class="explanation">gerinti temperatūros, drėgmės, švaros ir pan. sąlygas ppr. laikant ore, saulėje, vėjuje ar reguliuojant oro kaitą: </span> Vėdinu prieš saulę. Drabužius gulinčius vėdìnk ant vėjo. Mama, būdavo, kraičius vėdìna, peržiūria. Galgi jau nusidairė lietus, gal vėdìnt drapanos? Aš vėdinaũ tas skarytes. Mums nereikėjo tuokart vėdìnti nė tų patalynių – mums liuob išvėdins. Svirno dureles aš pati rakinau, plonąsias drobeles vėjely vėdinau. Tu nueisi į aukštą klėtį, kur vėdinau baltas drobes. Ar skryneles vožinai? Ar drobeles vėdinai? Tu skrynele, tu margoja, daugiau tavęs nerakinsiu ir kraitelio nevėdìnsiu. Kur lygių lygios lankos, žyd balti dobileliai, ten vėdin vėdin jauna mergelė tris plonąsias drobeles. Švento Jono dienoj skrudėlės tą korį išneša vėdint. Jei tu muni. nevėdinsi, čia pat supelėsiu. Baltus linelius šukavo, geltonas kaseles vė́dino. Į liepelės viršūnėlę vainikas kabintas, į liepelės šakužėles kasnykai vė́dinti. An liepos žalių šakelių kasnykai vėdýta. Po liepele, po žaliąja ugnelė kūryta, ant liepelės viršūnėlės vainikas vėdintas. Prieš pat sėją sėklos paskleidžiamos šiltoje patalpoje ir dažnai maišomos – vėdinamos. Nereikia mėšlo vėdinti, t. y. plonai iškloti ant viso diendaržio. Kraunant į žaginius žalią pašarą, reikia plonai dėti, kad geriau vėdintųsi ir greičiau džiūtų. Sako, vėdìnas pinigai – ugnė kūrenas. <span class="explanation">pranešioti ilgiau nenešiojamą: </span> Ar surdutėlį vėdinai, ar ristą žirgą mėginai? Ar žirgužėlį mėginai, ar sermėgėlę vėdinai? Tai žirgelį mūdrinau, tai jupeles vė́dinau. Ar žirgelį mokinai, ar sukneles vėdinaĩ? <span class="explanation">prajodinėti: </span> Nesirūpink, sesaite, ne pas tave atjojau: žirgelį vėdìndamas, balnelį mėgindamas. <br/>3. <span class="explanation">vėsinti, aušinti, šaldyti, gaivinti (ppr. vėsioje vietoje, vėjuje ar vėduojant): </span> Kiaurą naktį vėdinì vėdinì – ar atvėso. Susitarkavusiu bulvių ir išsikepusiu klecką, ir padėjusiu ant lango vėdinti. Vėjelis, kurs pučia iš jūros, nekiek vėdina vasarą tuos žmones. Kritės tam tikrai yra, ka dumpliuotų eitant, ka vėdìntų. Pūsk, vėjeli, vėdink man veidelį. Atsileidęs vėdìnk kleckus. Šnekutienė verkdama nuėjo pas šulinį nosies vėdinti. Šitai. labai gerai vėdina smegenis. Šv. Kazimieras giesmes giedodamas vėdino savo karštą širdį. Išsitraukusi nosinę ėmė vėdinties. Gyvo raugo svetur prisigėręs, namie vėdinasi. <br/><b> bẽzdalus vėdìnti</b> <span class="explanation">šokti: </span> I vėdìna anos tus bẽzdalus. <br/><b>bùrną vėdìnti</b> <span class="explanation">kalbėti (ppr. be reikalo): </span> Aš virėjui teip pasakyčiau: kame reikia valdžios, ten nevėdink be reikalo burnos. <br/><b>neĩ pū̃sk, neĩ vėdìnk</b> <span class="explanation">nieko gera: </span> Iš to sūnaus muno nei pū̃sk, neĩ vėdìnk. <br/><b>nùgarą vėdìnti</b> <span class="explanation">mušti: </span> Negali žinoti, a tas geras [vyras], katras vėdìna nùgarą, a tas, katras leida apipelėti. <br/><b>rūtàs (vainìką</b>. <br/><b>vainikė̃lį) vėdìnti</b> <span class="explanation">prarasti skaistybę: </span> O ar žiedelį nešiojai, ar vainikėlį vėdinai. Nepraėjo vieni metai, išgirdau naujieną, kad jau mano mergužėlė rūteles vėdina. Ten žirgelį pagirdžiau, vainikė̃lį vė́dinau. <br/><b>atvėdìnti</b>. <span class="explanation">atvėsinti, ataušinti: </span> Atvėdìnsu, palauk, nesrėbk. Druska subarsto tą mėsą <span class="explanation"> (skerdieną) </span> – tuoj atvėdìna. Padažą atvėdìntą valgė. Druskos įdėsi į vandinį, virinsi aną, atvėdìns, įpils an meisos. Negalėjo pastatyti tokius nušilusius [arklius], reikėjo atvėdìnti. Pirties oras negali iš žmogaus kūno besiveržiantį prakaitą sugerti ir atvėdinti. Pasimaudydamas atvėdina kūno karštį ir sustiprina sveikatą. Rudenio naktis atvėdino galvą, ir mintys viena po kitos ėjo per galvą kaip vėjas. Apkerpėjusią mergą kavalierius atvėdìno. Sušilau – reikia eit ant oro atsivėdìnt. Būt gerai atsivėdýt. Kojas vandenin inkišau, kad atsivėdýtau. Išeik laukan atsivėdýt. Tu mėgsti šaltą vandenį, tai pasinerk ir ten atsivėdink. <br/><b>išvėdìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sureguliuoti oro kaitą patalpoje (ppr. pašalinant blogą orą, tvanką ir pan): </span> Išvėdiñ’ godniai pirkią. Išvėdýti kambariai. Labai svarbu karvių tvartus tinkamai ir reguliariai išvėdinti. Ponas reikalavo, kad ir jo kabinetas būtų pakartotinai sutvarkytas ir išvėdintas. Vėdina kambarį mergiotės, bet kaip išvėdins jo akis? Vėjai mūso pasiutimus gal išvėdìns, išpūs. Atdãrai langelį, teišsivėdìna [pirkia]. Praverk duris, tegu išsivėdìna. Sugalvojo moterys palatą išsivėdìnt. Išsivėdìnos, uždaryk tą langą. <br/>2. <span class="explanation">pagerinti temperatūros, drėgmės, švaros ir pan. sąlygas (ppr. laikant ore, saulėje, vėjuje, reguliuojant oro kaitą): </span> Marti išvėdìno drabužius ant vėjo. Būdavo išvėdìnti mano rūbai išnešti, kai ievos, obelės žydžia. Aš patalynes išvėdinaũ. Sename mėnesė [je] tad reik drabužius išvėdìnti, nekandė [ja]. Atarišiau maišą, išvėdinaũ – jau buvo atsitaisęs, nebesmirdėjo. Ji išbaltina rūdymuosa, o išvėdìna patvoriuosa. Išvėdýk rūbus, ba gali supelėt. Tai pravėrė karietos langelį, išvėdìno geltoną kaselę. Visus skudurus išvėdỹs <span class="explanation"> (apžiūrės) </span>. Bernelis … tik mano kraitelį išvėdino <span class="explanation"> (iššvaistė) </span>. Randasi žmonių, turinčių jautrią širdį, po užjūrius neišvėdintą ir po miestus neprarūgintą. Be to, reikia ir tuos ožiukus palamdyti, išvėdinti jų makaules ir išpustyti visas tas idėjas idėjėles, kurios įsisiurbė kažkur šalia mokyklos. Durpes [trąšai] reikia parengti vasarą, kad jos išsivėdintų. Daba man jos. išsivėdỹs arčiau prie durių. Vė [ja] s puta, išsivėdìnas grūdai. Pavažiuok į Palangą, išsivėdìns galva. <br/>3. <span class="explanation">atvėsti: </span> Jau aš atsivėsinęs, išsivėdìnęs. <br/>4. <span class="explanation">išvėtyti: </span> Išvėdìna išvėdìna [salyklą], da palaiko kokią savaitę [šiltai]. Tik diegiukai tokie išlindo – išskirdom, išvėdìnam [salyklą]. Dar kartą parmalsim, vėl išvėdýsim ir padarysim kruopas gražiausias. <br/>5. <span class="explanation">sudūlėti. </span> <br/><b>nuvėdìnti</b>. <br/>1. išvėdinti 2: Motina, išėmusi iš spintos drabužius, išneša į orą ir nuvėdìna. Reikėjo gerai nuvėdìnti patalynę. <br/>2. <span class="explanation">atgaivinti, atvėsinti. </span>. <br/>3. <span class="explanation">vėju nudžiovinti: </span> Užtekėk, saulelė, papūski, vėjeli, nušildyki, nuvė́dinki nuo žirgo raselę. Oi Dieve, Dieve, duok giedrią dienelę, kad nuvėdintų nuo žirgo raselę. <br/>4. <span class="explanation">nuvėtyti: </span> Daigus [salyklo] nuvėdinì, par vėją nuvėdinì. <br/><b>pavėdìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek vėdinti, pareguliuoti oro kaitą patalpoje. </span>. Nedãrai lango, tepavėdìnas [pirkia]. <br/>2. <span class="explanation">kiek vėdinti, laikant ore, saulėje, vėjuje ir pan.: </span> Drabužį pavėdìnk, teišvėsta. Kandėti kailiniai, kad nepavėdìno. Tokio [je] dieno [je] ką tu [patalus] pavėdìnsi – reikia giedrios dienos. Senoji pavėdinusi [drabužius] vėl grąžindavo į senąją vietą. \| Pavėdinant sėklas, pagerėja jų daigumas ir dygimo energija. Išnešiau kaldrą pasivėdìnti – kaip sutroškusi! <span class="explanation">panešioti, padėvėti: </span> Reiks tą skarikę naują pavėdìnti po miestą. <br/>3. <span class="explanation">kiek vėsinti, aušinti, gaivinti: </span> Neprašoma atsisėda, atsipučia, pavėdina veidą ir iš aukšto pasižiūrėjus klausia. Jisai nulipo, išeis lauk pasivėdintie. Kitos išėjo ant lauko pasivėdinti. Kiek pasivėdinusi pradėjo juos. taisyti. Kai jau buvo viskas gatava, išėjo pasivėdinti. Basom kojom sveika, anos pasvė́dina. Sėjant ir nusisėdėjusias moteriškes kartais išvaro po laukus pasivėdint. Reik ir mun pasivėdìnti važiuoti. <br/><b>pérvėdinti</b>. párvėdinti; <br/>1. <span class="explanation">kiek pavėdinti, pravėdinti: </span> Párvėdink javus, šiaip anie paplėks. Šlapią šieną párvėdinti. <br/>2. <span class="explanation">kiaurai pravėdinti. </span> <br/>3. <span class="explanation">beriant prieš vėją pavalyti, pravėtyti: </span> Tie sėmenai nešvarūs, reiks pérvėdint. <br/><b>pravėdìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek pavėdinti (patalpą): </span> Ana stubą pravėdìno. Kambary tvanku, gal reikėtų langą atidaryti, pravėdinti. Atkasus duobę bulbių, turėjau pirma duobę pravėdyt, o tik tada bulbes semt. Gera giesmė: ir griebia už širdies, ir, pasakyčiau, pilvą pravėdina. Skylė kaupui prasivėdìnti. Jau prasivėdìno, uždaryk langą. Tylenis, užkliūdamas už suolų, priėjo prie lango ir atidarė, kad ligi ryto bent kiek prasivėdintų. <br/>2. <span class="explanation">pagerinti temperatūros, drėgmės ar švaros sąlygas, palaikant ore, saulėje, vėjuje ar reguliuojant oro kaitą: </span> Žinant, kad graži būs diena, reiktų patalai pravėdìnt. Jam. ponas prisakė tas knygas sutvarkyt ir pravėdint. Ben kiek pravėdinaũ kubilėlį, kad nepriplėkt. Kaupuose laikytas bulves prieš sodinimą naudinga kurį laiką pravėdinti. Pravė́dinsiu [supelijusias] kamanėles, į glitužę stodams. Pravėdìno dūdą, atidavė kitam pūst. Senis dėjo dėjo šniokšdamas bumažkas <span class="explanation"> (pinigus) </span> – reikia pravėdìnt <span class="explanation"> (pašvaistyti, praimti santaupas) </span>. Nevažiuok [į vestuves], ir nereikės pravėdìnt pinigų. Vasara, nora iš miestų pravėdìnti vaikus po kaimus. Pelėsu smirda [audeklai], tegu prasivėdìna. Pavasarį [kambarines gėles] išmetu į lauką prasivėdìnti, o rudenį parsinešu į kambarį. <span class="explanation">pranešioti: </span> Gal tau savos drapanos nusibodo, pravėdìnk mano. Tura tų škurlių, tik netura kada i kur pravėdìnti. Leisiu dukrelę pauliotie, žalią rūtelę pranešiotie, žalius šilkelius pravėdytie. Nelaikyk [drabužių] suslėgusi, išeik nors suknikės prasivėdìnti. <br/>3. <span class="explanation">kiek atgaivinti, atvėsinti, ataušinti: </span> Aficieris buvo išjojęs arklį pramankštyt, pravėdýt. Pravėdìna [alaus misą] ir užduoda gyventi. Gerant reik pravėdìnti erbetą. Vyras sako: pusrytį išviriau, pravėdináu. Tik pečių pravėdyk truputį, ba tiek pripalytan pečiun tau duona sudegs. Galvą sau pravėdinti liepk. Aš tau pravėdinsiu smegenis, tada tu ne tik gerai atsiminsi viską, ką esi girdėjęs ar matęs, bet savo paties akimis paregėsi tai, ką pasakos ar skaitys tau kiti. Nepravėdinęs nesakyk šaltas. Vienas gi neisi prasvėdýt. Ans išėjo prasivėdìnti, kad sušilęs. Išlėkiau iš klojimo į vėją prasivėdýt. Gremzdienė, peršilus nuo arielkos, išėjo prasivėdintie. Išleido vaikus į Kuršėnus prasivėdìnti. Kurgi tavo žmona, ka nė karto neprasivėdìna karvės pamelžt? Jis lindžia lindžia toj seklyčioj užsidaręs, nebeišeina nė kiek prasivėdìnt. Nuo kudmento, iš po kakalio (pečiaus) ugnis išeinanti prasivėdinti. Kad tu kur ant šakos prasivėdintum!

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.