žengė́jas, -a. žengė̃jas, -à. kas eina, žengia.
įžengė́jas, -a. įpėdinis, paveldėtojas: Jų pėdomis ejo įžengėjai, įstojėjai, ką nuog apaštolų girdėjo apei Christusą.
paržengė́jas, -a. paržengė̃jas, -à. kas paržengia, sugrįžėlis.
péržengėjas, -a. peržengė́jas. peržengė̃jas, -à. páržengėjas.
1. kas nusižengia, nusikalsta, nusidėjėlis: Jezus kaip peržengėjas gėdingą myrių nukentėjo.
2. kas pažeidžia ką: Visi kokiu norint spasabu apiplėšdami brolį savo paržengėjais yra septinto prisakymo Dievo.
pražengė́jas (-is), -a.
1. kas prasižengia: Jisai iždavė ant mirties dūšią savą ir su piktadėjomis buvo paskaitytas, ir jisai nuodėmes daugio žmonių išnešiojo ir meldės už pražengėjus, idant nepražūtų. O kas stebuklingesnio: meldės ažu priešinykus savo, ažu pražengėjus tieg meldės. Iž linksmo dangaus atejo, mus pražengėjus gelbėjo.
2. kas pažeidžia: Pražengėjus prisakymų tavų tūla korone lankai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.