peržleberioti

žlèberioti, -ioja, -iojo. žleberióti, -iója, -iójo;

1. sunkiai ar nenoromis kramtyti, valgyti: Atsilaužė gabaliuką duonos ir pradėjo jį žleberioti.

2. sunkiai, nesklandžiai skaityti: Ans žlèberioja, t. y. neaiškiai skaito, nepaskaito greitai. Onė jau žlèberio [ja] iš lementoriaus. Kipšas parsikreipęs žleberiojo tarsi, uždėjo ant kumpos savo nosės šikšnos špikulus, tečiaus parskaityti nesugebėdamas tarė.

3. neaiškiai, nesuprantamai, prastai kalbėti: Kunegui kalbant maldelę, – nusižeminus paskui kalbėti, tą atkalbėjus, poterų nebžleberioti. Jonas jau lenkiškai žlèberioja. Jie visi buvo įpratę, kad daktaras, kunigas ar šiaip išponėjęs kad ir jų pačių vaikas žleberiodavo lenkiškai.

4. verkšlenti.
pažlèberioti

1. kiek pakramtyti.

2. sunkiai paskaityti: Jau mokėjau pažlèberioti. Pernai ans nė biškio nepaskaitė, šį metą jau pažlèberio [ja].

3. kiek įstengti pakalbėti (ppr. svetima kalba): Ar pažlèberioji vokiškai? Rusiškai aš vos pažlèberioju.
péržleberioti. paržleberioti. sunkiai perskaityti: Parkračiau daug kningų, paržleberiojau nemaž jau supelėjusių ir sukandėjusių lakštų, pakolei sugrambiau daiktus, to [je] kningo [je] patalpintus.
sužlèberioti

1. sunkiai sukramtyti: Jis duonos plutos nesužleberiója.

2. sunkiai paskaityti, suskaityti: Vos sužlèberiojo laišką. Biškį sužlèberioji, i tas gerai. Turintiejie maldaknyges led sužleberioja 3 litanijas.

3. sunkiai susikalbėti (ppr. svetima kalba). |.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žlèberioti, </b>-ioja, -iojo. žleberióti, -iója, -iójo; <br/>1. <span class="explanation">sunkiai ar nenoromis kramtyti, valgyti: </span> Atsilaužė gabaliuką duonos ir pradėjo jį žleberioti. <br/>2. <span class="explanation">sunkiai, nesklandžiai skaityti: </span> Ans žlèberioja, t. y. neaiškiai skaito, nepaskaito greitai. Onė jau žlèberio [ja] iš lementoriaus. Kipšas parsikreipęs žleberiojo tarsi, uždėjo ant kumpos savo nosės šikšnos špikulus, tečiaus parskaityti nesugebėdamas tarė. <br/>3. <span class="explanation">neaiškiai, nesuprantamai, prastai kalbėti: </span> Kunegui kalbant maldelę, – nusižeminus paskui kalbėti, tą atkalbėjus, poterų nebžleberioti. Jonas jau lenkiškai žlèberioja. Jie visi buvo įpratę, kad daktaras, kunigas ar šiaip išponėjęs kad ir jų pačių vaikas žleberiodavo lenkiškai. <br/>4. <span class="explanation">verkšlenti. </span> <br/><b>pažlèberioti</b><br/>1. <span class="explanation">kiek pakramtyti. </span> <br/>2. <span class="explanation">sunkiai paskaityti: </span> Jau mokėjau pažlèberioti. Pernai ans nė biškio nepaskaitė, šį metą jau pažlèberio [ja]. <br/>3. <span class="explanation">kiek įstengti pakalbėti (ppr. svetima kalba): </span> Ar pažlèberioji vokiškai? Rusiškai aš vos pažlèberioju. <br/><b>péržleberioti</b>. paržleberioti. <span class="explanation">sunkiai perskaityti: </span> Parkračiau daug kningų, paržleberiojau nemaž jau supelėjusių ir sukandėjusių lakštų, pakolei sugrambiau daiktus, to [je] kningo [je] patalpintus. <br/><b>sužlèberioti</b><br/>1. <span class="explanation">sunkiai sukramtyti: </span> Jis duonos plutos nesužleberiója. <br/>2. <span class="explanation">sunkiai paskaityti, suskaityti: </span> Vos sužlèberiojo laišką. Biškį sužlèberioji, i tas gerai. Turintiejie maldaknyges led sužleberioja 3 litanijas. <br/>3. <span class="explanation">sunkiai susikalbėti (ppr. svetima kalba). |</span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.