.
žliõbti, -ia, -ė
1. ėsti: Kai išvedi laukan [karvę],
žliõbia visokią žolę.
2. su garsu siurbti skystą maistą, srėbti, šliurpti: Valgyt nėra kas, tai ir žliõbia prastus batvinius.
3. smarkiai tekėti, plūsti.
4. kirsti, smogti: Ka žliõbė į ausį ir atsisėdo.
5. miegant šlapintis: Prigers prigers, nu ir žliõbia visą naktį.
išžliõbti, -ia, ìšžliobė. išėsti: Ėdalas kiaulių ìšžliobta čystai.
nužliõbti, -ia, nùžliobė. nuvalgyti: Tu gi nùžliobei pusę, palik ir kitam!
pažliõbti, -ia, pàžliobė. pavalgyti: Tokie svečiai pažliõbs, ko papuolė.
péržliobti. permerkti: Kad davė lytie, teip ir péržliobė.
prižliõbti, -ia, prìžliobė.
1. prisrėbti, privalgyti: Prìžliobiau kleckų, net pilvas guzuotas.
2. pripilti: Prìžliobė [v] andenio pilną aslą.
sužliõbti, -ia, sùžliobė.
1. suėsti: Karvės kai medų sužliõbs bulbienius.
2. godžiai suvalgyti, išsrėbti: Sužliobė bliūdą batvinių, tai sunku paskui.
užžliõbti, -ia, ùžžliobė. užsrėbti: Kai ažùžliobiau kopūstų, tai išejo ant visų keturių sienų. Ažùžliobė ko stačias ir vėl in darbą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.