peržūti

.
žū́ti, žū̃va (žū́sta. žū̃na), žùvo.

1. netekti gyvybės, mirti ne savo mirtimi: Žùvo per karą tėtis, i mama mirė. Vieną vaikelį užauginom, i tas pats žùvo. Mano vaikas žùvęs karan. Kitas nuo pirmos kulkos žū́sta. Jaunas toks vaikelis buvo, išejo savanoriais ir žùvo. Ažu itą žemę žùvo tėvas. Seniau, ka karys žū́davo, tai su visu ginklu jį i palaidodavo. Močia plaukus nuo galvos rauna, rėkia, kad sūnus žùvo. Oi kiek jaunų vyrų kaip ąžuolų an karo žùvo. Ajegis, ajegis kiek išvežė, kiek žùvo, negrįžo! Ansiuvau [šv. Agotos] duonos, ir sugrįžo, nežùvo [sūnus]. Ma jį velniai: penki žū́sim, devyniasdešimt penki liks gyvi! Sūneli mano, tave auginau, kad karužėj žūsi, niekad nemaniau. Knebinėjo ten kažkokią miną [sūnus] i žùvo, i sudraskė į gabalus. Karas kada jau praejo, o žmonės kasdien žū́sta. Par tą pirmąjį karą tiek nežùvo svieto, kiek dabar su mašinoms žū̃na. Visiemi ginocidas (genocidas) , lietuviam nieko nebuvo: patys žùvo žùvo žùvo. Žū́sta žmonys kaip musės su tais velnio motociklais. Žū́sta žmones, kap musios krinta. Mes noris visi žū́sma, ale bet šiandien bažninčios neuždarys. Nu tas, kas sudegino tą bažnyčią, ans žùvo nelaimingai. Kiek žmonių žū́davo nuo arklių, kiek arkliai užmuša, kap pasibaido. Toks juoko žmogus buvo, miręs ans jau y [ra] a žùvęs. Vyras mūsų šaly juk tam ir gimsta, kad žūtų garbingai ir su kalaviju rankoje. Niekur negali rast – nor žū́k žmogus. Kas kardu kariauja, tas nuo kardo ir žūva. Kožnas žodis tinka, kožnas darbas: geriau žū́ti neko be ano būti, – toks y [ra] traukimas pri vienas kito.
žūtinaĩ. A mirtinai, a žūtinaĩ ans žuvo tais laikais. Susitarta kautis žūtinai. mirti: Pažiūrėjo, kad vyras jau žū́sta, jau nebėra pagelbos. Išvežė ištirti, kaip ans y [ra] žùvęs. Aš aną išgandinau, ana par muni žùvo. Visi žū́sma, i nebreiks ne vaikų ne vedums. Jei jau žū́su, vis tiek ben po kaldra. Kaip daug samdinykų Tėvo mano turi duonos apsčiai, o aš badu žūstu? | Jeigu jau motina nunyko, o kitos nėr pere, tas [spiečius] jau žū́s. Kai davė chimikalais (chemikalais) linus, tai žùvo darbinykės bitės. Perai žū́sta, ka pikį nugramdai. nudvėsti: Karvė mūsų žùvo. Karvė pradeda žū́ti, jei suėda nūvalas.

2. vargti, kamuotis: Kadai aš žūvù po tą pelkę, dumblynę arkliams įkritus į versmę. Žùvo ans tūse miškūse, vargo. Esam žùvę vargę dideliai. Koks čia žmogaus buvimas, žūnì par dienas, ir gana. Pasilsėt nebuvo kada – pardien žū́stam. Ana viena motriška vargsta, žū̃na. Lebeda vyras, žū́si ilgai. Tamystai vargas – eik, žū́k. I žū́k par visą žiemą su paršeliais. Žū́sme liūb, žū́sme su spragilais. Karštybė, žū́sta svietas. Visą pakaitį žùvom, kol išėmėm [arklį iš duobės]. Žū̃na vaikai su tais skaitymais, rašymais, ka mokėčiu – padėčiu. Žùvo labai su vaikais. Su traukiniu juk aš vėl kelias paras žūnù (ilgai važiuoju) . Ko tu čia žūnì vienas, leisk, aš tau padėsu. Žū̃na vyrai su gėrimais, nabagẽliai. Nė ji kosėdavo, nė kirminais žuvo. Nei jis turguje per kiauras dienas žuvo, nei karčemoje sėdėjo. Nuo pat ryto su tuo kalakutu žūnu: kol nupešiau, kol ką. Sapnuoju kas naktį: žūnu, vargstu, po purvynus braidau – vis po dvarą. | Ilgai raštūse bežūdamas, pasergėjo vieno [je] vieto [je] sukibusius lakštus. Širšūnas bitei sako: – Dėl ko tu teip žūni, vargsti par visą vasarą?

3. dingti, prapulti: Dvi nuotraukos žùvo, gal kas pasiėmė. Turėjau išsisiuvinėjus [pagalvėles],
per karą žùvo. Ka ta knygutė žū́tų, tę jie savo knygose vis tiek rastų, kiek buvo padėta pinigų. Kur dalgis mažasis? Taip žū̃na viskas, kas čia būs! Buvo [žmonės] i gerai prasigyvenę, viskas žùvo. Jeigu prapuola, žū́sta tie žąsiokai [ganant],
taigi tada baras ir tuoj lupt gauna piemenys. Ėmė ir kiaušiniai iš vištidės žūti. Ką pasakysiu, tegu žū̃va tarp mūsų. staiga pasišalinti: Atsivertęs tą lakštą, ėmęs skaityt – tuoj ir ėmę visi tie numirėliai vienas po kito žūt, žūt ir visi išėję sau.

4. nustoti egzistuoti, prarasti vertę: Dvi tūkstanti rublių padėjau į banką, tie piningai žùvo. Taupkasė [je] pinigai kap ir žùvo – skatikus perrašė. Karalius žùvo, piningai žùvo. Seniau susrinkdavo auksą, auksas nežū́sta. Per karą tas Dievas žùvo. Jeigu ašiai tik an patalo, tai viskas (ūkis, tvarka) mūsų žū́sta. Eini senyn, negali sugalvoti, tas pats da žū̃na galvo [je]. Žūna mano jaunystėlė, jaunosios dienelės. Visos taikos išlaikymo viltys yra žuvusios. Prigimtos dovanos, išmintis, atminimas … veikiai žūva, kad jomis žmogus dažnai garbėsp ir liaupsėsp Dievo ir naudosp artimųjų nevartoja. Dūšios nežū̃va paskui numirimą. Kas žuvo, tas pražuvo. Tas, kas buvo, žùvo, ir reikia prie naujo gyvenimo prisitaikyti. Kas buvo – jau žuvo, sugrįžti negali! Čia yra, čia nėra, bet niekuomet nežūva.
žūtinaĩ. Pusė pinigų nue [jo] žūtinaĩ.
žùvusiai. Y [ra] žùvusiai viskas, nu šaukšto i žvakės reik pirkti.

5. sunykti: Viena tikrai žùs obelė. Jau sakau, žùvo mano kadugutis. Mūso to meto bulvės buvo žùvusios, bulvių nebuvo. Labai žvarbią bemiegę žiemą žūva daug medžių. Vienam kaimynui šienas ir javai žuvę. sugesti: Jei randi, tai gerai, o jei nerandi, tai žū́sta tie kiaušiniai. Ką geras valgymas žùs, geriau blogas pilvas pliš.

6. patirti sunkumų, į bėdą patekti: Vaikeliai, už tuos pinigus daugiausia ir žūsta žmonės. Ant amžių nežūsit, jei su manim būsit. Mergytė mano, tekėk už mane, tai tu nežū́si, varge nebūsi.

7. darytis blogam, smukti morališkai: Viešpatie, gelb mus, nes šitai žū́vame. Būk mums Dievas maloningas, mus, žūstančius savo vaikus, priimk savęsp mus varguolius. Žmogus, neklausąs Dievo, žūna kaip vaikas be tėvo.

8. lakstyti, duotis: Tik eina, tik žū́sta vištos, aždaryk paėmus. Tik žū́sta vaikai pakraščiais. dažnai lankytis, landžioti: Žū́sta i žū́sta, būdavo, kasdien [kaimynė],
o dabar ne. Pirkia nerakinta, žū́sta vagiai naktį. Teip ir žūsta, kad kas pavogt.

9. vaikytis madų: Žū̃na jauni su drobužiais, su plaukais, o kokie nėkai.
žū́ti bū́ti; žū́ta bū́ta; (ar) žū́ti ar bū́ti. būtinai: Žū́ta bū́ta, bet ištekėta. Žū́ta bū́ta reik važiuoti. Žū́ti bū́ti reik padirbti. A žū́ti, a bū́ti, o visi bijojo [po karo]:
čia kars, čia pjaus. Širdį pjausią žū́ti ar bū́ti. Dabar jie nepuls nei mūsų, nei lenkų, o ruošis į kovą žūt ar būt.
išžū́ti.

1. išmirti ne savo mirtimi, visiems žūti: Šaudė žmones, kiek žmonių išžùvo. Kiek tų kareivelių yr visur išžùvę. Išžùvo netol šimto kareivių. Kiek žmonių dabar išžū̃na be karo, be nėko. Išžùvę ponai, išdingę. Rymiečiai, iš visų pusių apstoti, be mažo ko visi išžuvo. Ant tos plikos vietos, duok Dieve, idant išžūtumiam. „Maištininkai“ vieni išžuvo ant kartuvių, kiti mūšiuose, kiti tapė iššaudyti. Daugybės lietuvių tą dieną versmėse Narvos upės išžuvo.

2. išvargti: Metus tame lauže išžùvo, po tam kitur išejo gyventi. Išžùvo žmonys šį metą. Tamošius Uvainis, Varnių kanaunykas, 1745 m. klebonu patapęs, begyniodamas turtų savo klebonijos, nemaž sūdūse išžuvo.

3. dingti, prapulti: Katilaitis toks buvo, paliava vidus išdirbtas, liuob sakys, tuščio nekaitinkiat, paliava išžū́s. Jog tų kningų nedaug yr, visos jau išžuvo.
nužū́ti.

1. numirti ne savo mirtimi: Daba tik i girdėti: tas nūžùvo, tas nūžùvo. Sūnus vienas buvo, tas pats nužùvo. Tryleka jaunų nužùvo šį metą: kitas pasikorė, kitas pasipjovė, kitas nusiskandino. Kariuominėj ir nužùvo. Pareidamas įkrito į tokį karnolį, galėjo i nužū́ti. Ar nužuvo, ar nuskendo, ar su kita sukalbėjo. Ne vienas nužūsta tokią naktį, nes išklydęs iš kelio ar į versmę kur įpuola, arba, jei speiguota, sušąlna! Sūde kai sviets drebės ir grūs, jis nesugaiš neigi nužūs. Daug žmonių nužuvusių ir sužeistų. Seniau pagal kelio kryžius statydavo, kur rasdavo kokį nužùvusį. Mani vieną ištraukė iš prapulties, kurioj visi mano drauginykai nuožuvo. Kaip pradėjo mani mušti ir pati nuožuvo. Ką turiam jeib kaip būti, geriaus nužūti. Nei pėdelės, nei takelio, jei nori – nužū́k. mirti: Popieriais apkrovėm i nūžùvo [bičių] motynikė. Daug bičių nužùvo. nugaišti: Bevedant visi ėrukai nužùvo. Nužùvo tas veršis, nė rykmečio nesulaukė. Tame rave tropijas nužū́ti ne tikt karvėms, bet ir arkliams.

2. nusilpti, nuvargti, nusikamuoti: Nužùvęs, suvargęs, nėkai [iš vyro]. Neduok Dieve, ka reiktų su paukščiais par dieną vargti, nužū́ti greit gali. Esu nuvargęs nužùvęs, kur aš čia nuejau, nebrandu numų. Nužuvo, vargšelis, par dieną dirbdamas. Parejo tėvas iš lauko nužùvęs ir atsigulė. Bebėgdama par visus tus savo nepabengamus darbus – nuvargau, nužuváu. Purvyne nūsivalioji, nūžūnì prisisprogęs. Kaip čia ir parvažiavai per tokią kaitrą, arklys nužuvęs visai. Jei bitės nužuvusios pavasarį, tai tiek ir medaus iš jų tikėkis. Bagotas gaspadorius meilingai prižadėjo nužùvusius keleivius numūse savo parnakvinti. Po tokio vargingo darbo, nužuvę per dieną, dvaro darbininkai vėl vargsta be doro poilsio. Ale tas vaikas nenužuvo nei vilko pilve. Neturtu ir ligomis daugumas nužuvo. Liepė skatinti lečius, nužuvusius vergysto [je],
idant keltumias priš miečeivius.

3. dingti, prapulti: Kažkur nužùvo mergaitė – gal į sodą išlėkė. Du vištyčiai nužùvo. Šį pavasarį višta nužùvo. Ar sulauksime to brangaus skarbo, ar tas nuorašas gal kur nužuvo. Popieriai ir plenas … kažin kur kanceliarijose buvo nužuvę. | Visa itep nužùs. Rūpinkis, idant stotumbeis mielu vasarūgiu pašlavinto čiepo jo, kuriamui užmokėjimas visad apstingas ir dosningas yra, o niekad nenužus.
pažū́ti.

1. numirti ne savo mirtimi: Didiejai susikimba, o kiek tų mažųjų pažū̃na.

2. pavargti, pasikamuoti: Pažùvo ir dar kiek nabagė už tokio latro išejusi. Ir vėleik pažùvęs išvažiavo.
paržū́ti. sunkiai, vargingai parvažiuoti: Paržùvome, parvažiavome.
péržūti. į bėdą papulti, pražūti: Paržūti, parvargti. Kad apsieičiau su jais smarkiai, paržuvę būtų. Kaltybėse neperžuvę giedotum šventą poterį.
pražū́ti.

1. numirti: Daugel mūsų brolių nuo bado pražuvo. Pražùvo vaikas su kepenoms. Toks gražus berniokas ir pražùvo. Matai, dvyleka turės pražū́ti, trylektasis tegalės paimti tus [užkeiktus] piningus. Su išminavimu labai daug pražùvo. Keturi broliai, ir visi pražùvo – nebėr dabar nei vieno. Ka galėtumi senas žmogus nu smerčio išsisukti, o žinai, ka kiteip nebūs – kiek buvo, visi pražùvo, nė vienas nebsivalkio [ja] po svietą. O ka ne smertis, i nepražùvo, i parejo. Bus kalėjimas, ir tu, tėvai, pražū́si ažu jo. Ne ko už tavęs būč pakliuvus, geriau mažiukė būč pražuvus. Velei man jaunai Dunojuj pražūtie, nei ką su kazokėliu ant šliūbelio stot. Jei negrįšiu, mergužėle, reiks tame kare pražūt, pasirink kitą bernelį, linkiu jums laimingai būt. Su rusais, su prūsais didis karas buvo, ir tavo bernelis tam kare pražuvo. Kas nenorėtų … smerčia amžina pražūt, teklauso Pono, savęsp kalbančio. Visi, kurie ima kalaviją, kalaviju pražū̃va. | Bitinelis pražū̃na, i visos bitės nyksta. Kas čia bebūs iš tų bičių – pražuvusi ta motinelė.
pražūtinaĩ. nugaišti, nudvėsti: Plumpt man po kojų i pražùvo ans. Pražùvo veršis.

2. į vargą, bėdą patekti, patirti sunkumų, nemalonumų: Pražùvo bernelis svetimoj šalelėj. Pražū̃čiau aš išvažiavusi. Šiaip taip tarp žmonių nepražū́su. Sako, tau reik žanyties, tu viena i pražū́si. Piršlienė pirš, vaikas pražùs. Jeigu tu imsi bijoti, tu čia pražū́si. Pražùs anas vienas likę. Jau, Stasele, būsi nepražùvusi, Stasele, aš tavi mylėsiu kaip akelę vieną kakto [je]. Paimsi ponią, ponu nebūsi, paimsi mane – ir nepražū́si. Su anuo nepražū́si, su anuo ir danguo [je] būsi. Neverk, mergele, tu nepražūsi, už mane jauno varge nebūsi. Jei bernužėlis padorus, už jo gerai būsiu, o jei koksai pijokėlis, per amžius pražūsiu! Par tą savo sprogimą (girtuokliavimą) pražùvęs. Kiek tokių bernužėlių pražùvo, nusigėrė be skaičiaus. Da jeigu pirkčiau, pražū́čiau amžinai – tokia brangybė [vaistų]. Mama, dovenok, neklausiau tamstos žodelių, pražuváu dabar. Jeigu aš kitaip šnekėsu, aš pražùvęs vis tiek būsu. Vyras yr kalėjime, rokuo [ja],
jau pražùvusi esu. Pražū́si, vaikel, pinigus teip mėtydamas. Pasenau, akims nematau – ir pražuváu čystai. Pražū́si par žuvelę, nukąs pirščioką. Mergelė buvo, kol protelio buvo, protelio nebliko, mergelė pražùvo. Nepražū́s ans, tas vyras, kad i netarnausi, ans nemirs. Kas bus, kas nebus, lietuvis nepražus. Kas bus, bet mužikas nepražus. Su pinigais ir pragare nepražūsi. Gera galva bėdoje nepražūsta. Su razumu i girio [je] nepražūsi. Nesiženijęs nebūsi, apsiženijęs pražū́si. Nebijok, katras tavo bus, nė vandeny nepražùs. Katras tavo bus, tas ir pekloj nepražùs.

3. nežinia kur dingti: Par karą pražùvo mun ta knyga. Kai ne pražūtinoja, tai ir nepražuvo [pinigai]. Gaspadinė nustebusi sako, kad par tiek metų, kaip gyvenu, nėra adata pražuvusi. Šventas Antanas pražū́tus daiktus atranda. Antrą naktį vėl pražuvo vienas auksinis obuolys. Pražuvo bobutei jau visos ožkos. Ilgai karalius ieškojo savo pražuvusių dukterų, bet niekur jų nerado. Vienoms baltosioms kelnėms pražùvo žmogus. Tie žmonys pražùvo: pragyveno a du metus, – nėkas nežinojo, kame anie yr. Senybės [e] matėm [ė] s, kur buvai pražùvęs? Viešpatis yra karalius ant amžio ir visada tepražūst pagonys iš žemės jo. Kad buvo radus taip mielą pražuvusį vaikelį, savo sūnelį. Bet geriaus eikit aviump pražuvusiump. Piemuo avies pražuvusios ieško, atradęs ded ant pečių savo džiaugdamos. Pražuvo lyg vilkas miške. Pražuvo kaip akmuo į vandenį. Pražuvo, kaip degt sudegė. Pražuvo, kaip smilgose sudegė. Pražuvo kaip ugnyj. Kaip į ugnį, kaip kur anie pražuvo.

4. netikėtai dingti iš akių, pasitraukti, pasišalinti: Iš vieno šono pasirodė [vilkas] – pražùvo, iš kito pasirodė – pražùvo. Jis pražùvo, aš žiūriu, kur jis dingo. Kokį laiką pabuvęs ir tas akmuo pražuvęs. I ta mergaitė paliko liuosa, o tas smakas pražùvo. Sarna (stirna) pražùvo medžiañ (miške) tąkart. Kur ta baba mūsų pražùvo su pienu? Nepražū́k, tujau pietai būs gatavi. Vieną kartą tos gulbės buvo pražùvę, kaip potvynis, buvo paplaukę toliau. Vieni vyrai geri būtų, kad ant turgaus nepražūtų.

5. labai įsitraukti į kokį darbą, veiksmą, vargti: Neturu kada prisėsti, pražùvusi esu su tais darbais. Su savo tais gyvoliais žmogus pražùvęs buvo, i viskas. Moterys vasarą pražū̃va su darbais. Buvau pražùvusi vaikais, kol dvyleka paauginau. Aš manau, kad jūs popierose pražuvę. Ta su tuo daržu pražùvusi. Su snaudimu pražùvęs senis, netrunka prisnausti. Vyriškis su rūkymu, gėrimu pražùvęs. Kaip tu esi su ta šnapše pražùvęs! Bobos su liežuviais pražùvusios. Pražùvę mūso žmonys su skundimais. Pražùvę [vaikai] su tais žaidimais.

6. niekais nueiti, netekti vertės: Kiek jau piningų pražùvo, šikti nuejo, nepasimoko svietas – kraunas, vargsta. Vienas nesuvalgai, jau turi pjaut par pusę [svogūno galvą],
kai parpjauni, vėl ans pražū̃na agi. Jeigu žudikas, tai atpažinsi, matai, nekaltas kraujas nepražū̃va. Ir pinigai pražuvo, ir kiek vargo reikėjo pakelti. Ir atsakė Nemunėlis – jau pražūtas vainikėlis. Atsimink, kad nei viena tavo ašara veltui nepražus jo. akyse. Tvirtai tikiu, jog nė viena ašara, nė vienas skausmas nepražūna. Surinkite trupučius, kurie atliko, idant nepražūtų. Nes naudingiaus tau yra, idant viens iš sąnarių tavo pražūtų, neng jeib visas kūnas tavo įmestas būtų ing peklos ugnį. Nė vieno jūsų plaukas nuo galvos nepražus. Tarnyba karaliui ir malda Dievui nepražū́sta.
pražūtinaĩ.

7. praeiti, pasibaigti: Kas seniau buvo, viskas pražùvo. Senyboj kas buvo, tai jau pražùvo. Pražuvo man linksmybė, dabar laikas liūdėt. Gailu gailu, kad pražuvo, tikrai puikus sapnas buvo. Duotum lazdà – visa liga pražū́t. Nė metų nebuvo, kaip meilė pražuvo. Buvo laimužė, buvo, ir pražuvo kaip sapnas. Pražus girtybės, paleistuvystės, barniai, provos, vagystės.

8. išnykti, nebebūti: Žiūrėdavom, ka tik tas keliukas nepražū́tum. Pievoms pražùvęs kelias. Žanysys, mergelei pavardė tuokart pražū̃na. Nuo ožkos pieno visos žaizdos pražùvo. Pražysta i vėl pražū̃na [paparčio žiedas]. Priėmė jį draugystėn kasėjų pražuvusio miesto. Jeigu būriniai debesys vakare nepražūna, oras pablogės. | Jaunimas jau pražùvo (sumažėjo) . Visas džiugesys jaunojo vyro pražuvo.

9. prastai augant sunykti: Durpynuos pražū́sta linai. Rugiai dėl blogo pavasario pražùvo. Kada bus liūtinga vasara, tada pražùs bulbos, supus. Jei augs labai gražūs, pavagia ir pasodina savan [daržan],
tai anie burokai pražùs. Išlindę i pražùvo [bulvės]. Kviečiai, kurie lopais pražuvo, yra labai brangūs. Visa vasara buvo karšta, visas vasarojus pražuvo.

10. vargti, kentėti: Reik pražū́ti, kol išplaus drabužį iš pelenų. Bagotas, o vis šauka pražùvęs i pražùvęs. Ten aš jau i pražū́siu visą savo amžių. Pražùvę anie su tais pusininkais. Mama su ta galva pražùvusi. Aš be tavęs, bernužėli, ilgą laiką pražuvau.

11. netekti Dievo malonės, į pražūtį patekti: Amžinai su kūnu ir siela pražū́ti. Idant pavargusius ir pražūstančius gelbėtumbi. Bučiuokiat sūnų, jeib neapsirūstautų ir pražūtumbit jūs ant kelio. Turėjo jamui vėl in loską prigręžt aną biedną ir pražuvusį žmogų. Nesa sūnus žmogaus atejo ieškoti ir išganyti tatai, kas pražuvę yra. Šitai žmogus, kuris už tave, žmogau, teip daug ir kentė, ir darė, idant tu ant amžių nepražūtum̃bei. Eik šalin nuog manęs, nes pražuvęs esi, ta spaviednis, kurią darai, nieko tau nepamacis. Dieve duok mirt, o ne pražūt.
prižū́ti.

1. privargti: Prižuváu, privargau [su ligoniu] par naktes. Kiek prižùvom jaujose su spragilais – baimės. Ūkė [je] tik prižū́si, ne praturtėsi. Kiek prižùvo žmonys po Cibirus (Sibirus) , po lagerius, o užmiršo. Kad kumelė metas, ka kumelys y [ra] prižùvęs, tepk pažiaunes ir pauodegį su pušine smala. O kiek jis privargo, prižuvo pagalbos ieškodamas.

2. daugeliui mirti. .
sužū́ti.

1. staiga tragiškai mirti: Abipus sužuvo 100 000 žmonių. Par karą daug jaunų vyrų sužū̃na. Ne visi sužùvę surašyti [kryžiuje]. Ir jaunų vyrų kiek daug sužū̃na iš laisvės. Nebevažiuok tokiam neramiam laike – gali sužū́t. numirti: Šešis metus liga truko, jis turėjo sužū́t. nugaišti: Kitas paršiukas atsistatė, kitas i sužùvo.

2. suvargti, prisikamuoti: Sužuváu suvargau čia po karo. Sužùvęs, sveikatos nebė [ra]. Kiek sužùvusių žmonių po Sibirus, po visas peklas. Sužùvom, ale nepražuvom, i ten. prasigyvenom. Vienas sūnus miške sužùvo, kitas stribokas žmonis žudė, mat kaip. Su ta širdžia esu dikčiom sužùvusi. Sužùvęs ans buvo, vieni šakaleliai. Sužùvę žmonys, piktumu dega. Sužuváu, suplukau, kol tokį kelią nuejau. A tu, dukterele, nesužū́si su tokiu žalčiu? Suvargę sužuvę, visuomet be šeimynos. Sužùvo kaimas par visokius keitimos, keitė i keitė viską. Sušlapo Vielutienė, sušalo sužuvo, o žuvų kaip nėra, taip nėra. Trobo [je] susižùvo, i tiek. Susižūnù par visą dieną bulvėse. Ne tas vaikis, būtumiam visai susižùvę.

3. labai į ką įsitraukti, būti užsiėmusiam: Motriškos juo sužùvusios su darbais, vyrams kas ten. Vakar aš buvau sužùvusi su toms malkoms. Sužuváu su tais popieriais. Sužùvęs vaikas su dviračiu, žmoguo negal pasakyti. Daug vyrų sužùvę su gėrimu, Dievaliau! Tas vaikesas su mergoms sužùvęs, labai smailus an mergų. Ta nabagėlė sužuvusi su sesers tekūte. Į poterius puoliau i verkiau, kaip vaikas susižùvo su gė́rimais.

4. į bėdą patekti: Sužùvo ano draugas, pana a vaiko laukantỹs. O kiek žmonių sužùvo par teisybę. Par liežuvį žmonys tankiai sužū̃na. Bevogdamas karts i sužūnì (būni sučiuptas) .

5. dingti, pražūti: Gal kely laiškai sužuvo. Karė užejo, tai viskas sužùvo. Jų anas kaukozinis (kolūkinis) stažas jau sužùvo. Litas buvo tvirtas, tik sužùvo par rūsą. Draugija sužus pergalėta kaimėnų. Nelab toli dvaras buvo, mažu lig šiol jau sužuvo.

6. sunykti, neužderėti: Lomoje pasėjau avižas – ir sužùvo. Šįmet javai visai sužuvo – nei duonos neteksi.

7. labai susijaudinti, įsikarščiuoti. .

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'perzuti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>žū́ti, </b>žū̃va (žū́sta. žū̃na), žùvo. <br/>1. <span class="explanation">netekti gyvybės, mirti ne savo mirtimi: </span> Žùvo per karą tėtis, i mama mirė. Vieną vaikelį užauginom, i tas pats žùvo. Mano vaikas žùvęs karan. Kitas nuo pirmos kulkos žū́sta. Jaunas toks vaikelis buvo, išejo savanoriais ir žùvo. Ažu itą žemę žùvo tėvas. Seniau, ka karys žū́davo, tai su visu ginklu jį i palaidodavo. Močia plaukus nuo galvos rauna, rėkia, kad sūnus žùvo. Oi kiek jaunų vyrų kaip ąžuolų an karo žùvo. Ajegis, ajegis kiek išvežė, kiek žùvo, negrįžo! Ansiuvau [šv. Agotos] duonos, ir sugrįžo, nežùvo [sūnus]. Ma jį velniai: penki žū́sim, devyniasdešimt penki liks gyvi! Sūneli mano, tave auginau, kad karužėj žūsi, niekad nemaniau. Knebinėjo ten kažkokią miną [sūnus] i žùvo, i sudraskė į gabalus. Karas kada jau praejo, o žmonės kasdien žū́sta. Par tą pirmąjį karą tiek nežùvo svieto, kiek dabar su mašinoms žū̃na. Visiemi ginocidas <span class="explanation"> (genocidas) </span>, lietuviam nieko nebuvo: patys žùvo žùvo žùvo. Žū́sta žmonys kaip musės su tais velnio motociklais. Žū́sta žmones, kap musios krinta. Mes noris visi žū́sma, ale bet šiandien bažninčios neuždarys. Nu tas, kas sudegino tą bažnyčią, ans žùvo nelaimingai. Kiek žmonių žū́davo nuo arklių, kiek arkliai užmuša, kap pasibaido. Toks juoko žmogus buvo, miręs ans jau y [ra] a žùvęs. Vyras mūsų šaly juk tam ir gimsta, kad žūtų garbingai ir su kalaviju rankoje. Niekur negali rast – nor žū́k žmogus. Kas kardu kariauja, tas nuo kardo ir žūva. Kožnas žodis tinka, kožnas darbas: geriau žū́ti neko be ano būti, – toks y [ra] traukimas pri vienas kito. <br/><b>žūtinaĩ</b></b>. A mirtinai, a žūtinaĩ ans žuvo tais laikais. Susitarta kautis žūtinai. <span class="explanation">mirti: </span> </span> Pažiūrėjo, kad vyras jau žū́sta, jau nebėra pagelbos. Išvežė ištirti, kaip ans y [ra] žùvęs. Aš aną išgandinau, ana par muni žùvo. Visi žū́sma, i nebreiks ne vaikų ne vedums. Jei jau žū́su, vis tiek ben po kaldra. Kaip daug samdinykų Tėvo mano turi duonos apsčiai, o aš badu žūstu? \| Jeigu jau motina nunyko, o kitos nėr pere, tas [spiečius] jau žū́s. Kai davė chimikalais <span class="explanation"> (chemikalais) </span> linus, tai žùvo darbinykės bitės. Perai žū́sta, ka pikį nugramdai. <span class="explanation">nudvėsti: </span> Karvė mūsų žùvo. Karvė pradeda žū́ti, jei suėda nūvalas. <br/>2. <span class="explanation">vargti, kamuotis: </span> Kadai aš žūvù po tą pelkę, dumblynę arkliams įkritus į versmę. Žùvo ans tūse miškūse, vargo. Esam žùvę vargę dideliai. Koks čia žmogaus buvimas, žūnì par dienas, ir gana. Pasilsėt nebuvo kada – pardien žū́stam. Ana viena motriška vargsta, žū̃na. Lebeda vyras, žū́si ilgai. Tamystai vargas – eik, žū́k. I žū́k par visą žiemą su paršeliais. Žū́sme liūb, žū́sme su spragilais. Karštybė, žū́sta svietas. Visą pakaitį žùvom, kol išėmėm [arklį iš duobės]. Žū̃na vaikai su tais skaitymais, rašymais, ka mokėčiu – padėčiu. Žùvo labai su vaikais. Su traukiniu juk aš vėl kelias paras žūnù <span class="explanation"> (ilgai važiuoju) </span>. Ko tu čia žūnì vienas, leisk, aš tau padėsu. Žū̃na vyrai su gėrimais, nabagẽliai. Nė ji kosėdavo, nė kirminais žuvo. Nei jis turguje per kiauras dienas žuvo, nei karčemoje sėdėjo. Nuo pat ryto su tuo kalakutu žūnu: kol nupešiau, kol ką. Sapnuoju kas naktį: žūnu, vargstu, po purvynus braidau – vis po dvarą. \| Ilgai raštūse bežūdamas, pasergėjo vieno [je] vieto [je] sukibusius lakštus. Širšūnas bitei sako: – Dėl ko tu teip žūni, vargsti par visą vasarą? <br/>3. <span class="explanation">dingti, prapulti: </span> </span> </span> Dvi nuotraukos žùvo, gal kas pasiėmė. Turėjau išsisiuvinėjus [pagalvėles], per karą žùvo. Ka ta knygutė žū́tų, tę jie savo knygose vis tiek rastų, kiek buvo padėta pinigų. Kur dalgis mažasis? Taip žū̃na viskas, kas čia būs! Buvo [žmonės] i gerai prasigyvenę, viskas žùvo. Jeigu prapuola, žū́sta tie žąsiokai [ganant], taigi tada baras ir tuoj lupt gauna piemenys. Ėmė ir kiaušiniai iš vištidės žūti. Ką pasakysiu, tegu žū̃va tarp mūsų. <span class="explanation">staiga pasišalinti: </span> Atsivertęs tą lakštą, ėmęs skaityt – tuoj ir ėmę visi tie numirėliai vienas po kito žūt, žūt ir visi išėję sau. <br/>4. <span class="explanation">nustoti egzistuoti, prarasti vertę: </span> Dvi tūkstanti rublių padėjau į banką, tie piningai žùvo. Taupkasė [je] pinigai kap ir žùvo – skatikus perrašė. Karalius žùvo, piningai žùvo. Seniau susrinkdavo auksą, auksas nežū́sta. Per karą tas Dievas žùvo. Jeigu ašiai tik an patalo, tai viskas <span class="explanation"> (ūkis, tvarka) </span> mūsų žū́sta. Eini senyn, negali sugalvoti, tas pats da žū̃na galvo [je]. Žūna mano jaunystėlė, jaunosios dienelės. Visos taikos išlaikymo viltys yra žuvusios. Prigimtos dovanos, išmintis, atminimas … veikiai žūva, kad jomis žmogus dažnai garbėsp ir liaupsėsp Dievo ir naudosp artimųjų nevartoja. Dūšios nežū̃va paskui numirimą. Kas žuvo, tas pražuvo. Tas, kas buvo, žùvo, ir reikia prie naujo gyvenimo prisitaikyti. Kas buvo – jau žuvo, sugrįžti negali! Čia yra, čia nėra, bet niekuomet nežūva. <br/><b>žūtinaĩ</b></b>. Pusė pinigų nue [jo] žūtinaĩ. <br/><b>žùvusiai</b>. Y [ra] žùvusiai viskas, nu šaukšto i žvakės reik pirkti. <br/>5. <span class="explanation">sunykti: </span> Viena tikrai žùs obelė. Jau sakau, žùvo mano kadugutis. Mūso to meto bulvės buvo žùvusios, bulvių nebuvo. Labai žvarbią bemiegę žiemą žūva daug medžių. Vienam kaimynui šienas ir javai žuvę. <span class="explanation">sugesti: </span> Jei randi, tai gerai, o jei nerandi, tai žū́sta tie kiaušiniai. Ką geras valgymas žùs, geriau blogas pilvas pliš. <br/>6. <span class="explanation">patirti sunkumų, į bėdą patekti: </span> Vaikeliai, už tuos pinigus daugiausia ir žūsta žmonės. Ant amžių nežūsit, jei su manim būsit. Mergytė mano, tekėk už mane, tai tu nežū́si, varge nebūsi. <br/>7. <span class="explanation">darytis blogam, smukti morališkai: </span> Viešpatie, gelb mus, nes šitai žū́vame. Būk mums Dievas maloningas, mus, žūstančius savo vaikus, priimk savęsp mus varguolius. Žmogus, neklausąs Dievo, žūna kaip vaikas be tėvo. <br/>8. <span class="explanation">lakstyti, duotis: </span> Tik eina, tik žū́sta vištos, aždaryk paėmus. Tik žū́sta vaikai pakraščiais. <span class="explanation">dažnai lankytis, landžioti: </span> Žū́sta i žū́sta, būdavo, kasdien [kaimynė], o dabar ne. Pirkia nerakinta, žū́sta vagiai naktį. Teip ir žūsta, kad kas pavogt. <br/>9. <span class="explanation">vaikytis madų: </span> Žū̃na jauni su drobužiais, su plaukais, o kokie nėkai. <br/><b> žū́ti bū́ti; žū́ta bū́ta; (ar) žū́ti ar bū́ti</b>. <span class="explanation">būtinai: </span> Žū́ta bū́ta, bet ištekėta. Žū́ta bū́ta reik važiuoti. Žū́ti bū́ti reik padirbti. A žū́ti, a bū́ti, o visi bijojo [po karo]: čia kars, čia pjaus. Širdį pjausią žū́ti ar bū́ti. Dabar jie nepuls nei mūsų, nei lenkų, o ruošis į kovą žūt ar būt. <br/><b>išžū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išmirti ne savo mirtimi, visiems žūti: </span> Šaudė žmones, kiek žmonių išžùvo. Kiek tų kareivelių yr visur išžùvę. Išžùvo netol šimto kareivių. Kiek žmonių dabar išžū̃na be karo, be nėko. Išžùvę ponai, išdingę. Rymiečiai, iš visų pusių apstoti, be mažo ko visi išžuvo. Ant tos plikos vietos, duok Dieve, idant išžūtumiam. „Maištininkai“ vieni išžuvo ant kartuvių, kiti mūšiuose, kiti tapė iššaudyti. Daugybės lietuvių tą dieną versmėse Narvos upės išžuvo. <br/>2. <span class="explanation">išvargti: </span> Metus tame lauže išžùvo, po tam kitur išejo gyventi. Išžùvo žmonys šį metą. Tamošius Uvainis, Varnių kanaunykas, 1745 m. klebonu patapęs, begyniodamas turtų savo klebonijos, nemaž sūdūse išžuvo. <br/>3. <span class="explanation">dingti, prapulti: </span> </span> </span> Katilaitis toks buvo, paliava vidus išdirbtas, liuob sakys, tuščio nekaitinkiat, paliava išžū́s. Jog tų kningų nedaug yr, visos jau išžuvo. <br/><b>nužū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">numirti ne savo mirtimi: </span> </span> Daba tik i girdėti: tas nūžùvo, tas nūžùvo. Sūnus vienas buvo, tas pats nužùvo. Tryleka jaunų nužùvo šį metą: kitas pasikorė, kitas pasipjovė, kitas nusiskandino. Kariuominėj ir nužùvo. Pareidamas įkrito į tokį karnolį, galėjo i nužū́ti. Ar nužuvo, ar nuskendo, ar su kita sukalbėjo. Ne vienas nužūsta tokią naktį, nes išklydęs iš kelio ar į versmę kur įpuola, arba, jei speiguota, sušąlna! Sūde kai sviets drebės ir grūs, jis nesugaiš neigi nužūs. Daug žmonių nužuvusių ir sužeistų. Seniau pagal kelio kryžius statydavo, kur rasdavo kokį nužùvusį. Mani vieną ištraukė iš prapulties, kurioj visi mano drauginykai nuožuvo. Kaip pradėjo mani mušti ir pati nuožuvo. Ką turiam jeib kaip būti, geriaus nužūti. Nei pėdelės, nei takelio, jei nori – nužū́k. <span class="explanation">mirti: </span> </span> Popieriais apkrovėm i nūžùvo [bičių] motynikė. Daug bičių nužùvo. <span class="explanation">nugaišti: </span> </span> Bevedant visi ėrukai nužùvo. Nužùvo tas veršis, nė rykmečio nesulaukė. Tame rave tropijas nužū́ti ne tikt karvėms, bet ir arkliams. <br/>2. <span class="explanation">nusilpti, nuvargti, nusikamuoti: </span> Nužùvęs, suvargęs, nėkai [iš vyro]. Neduok Dieve, ka reiktų su paukščiais par dieną vargti, nužū́ti greit gali. Esu nuvargęs nužùvęs, kur aš čia nuejau, nebrandu numų. Nužuvo, vargšelis, par dieną dirbdamas. Parejo tėvas iš lauko nužùvęs ir atsigulė. Bebėgdama par visus tus savo nepabengamus darbus – nuvargau, nužuváu. Purvyne nūsivalioji, nūžūnì prisisprogęs. Kaip čia ir parvažiavai per tokią kaitrą, arklys nužuvęs visai. Jei bitės nužuvusios pavasarį, tai tiek ir medaus iš jų tikėkis. Bagotas gaspadorius meilingai prižadėjo nužùvusius keleivius numūse savo parnakvinti. Po tokio vargingo darbo, nužuvę per dieną, dvaro darbininkai vėl vargsta be doro poilsio. Ale tas vaikas nenužuvo nei vilko pilve. Neturtu ir ligomis daugumas nužuvo. Liepė skatinti lečius, nužuvusius vergysto [je], idant keltumias priš miečeivius. <br/>3. <span class="explanation">dingti, prapulti: </span> </span> </span> Kažkur nužùvo mergaitė – gal į sodą išlėkė. Du vištyčiai nužùvo. Šį pavasarį višta nužùvo. Ar sulauksime to brangaus skarbo, ar tas nuorašas gal kur nužuvo. Popieriai ir plenas … kažin kur kanceliarijose buvo nužuvę. \| Visa itep nužùs. Rūpinkis, idant stotumbeis mielu vasarūgiu pašlavinto čiepo jo, kuriamui užmokėjimas visad apstingas ir dosningas yra, o niekad nenužus. <br/><b>pažū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">numirti ne savo mirtimi: </span> </span> Didiejai susikimba, o kiek tų mažųjų pažū̃na. <br/>2. <span class="explanation">pavargti, pasikamuoti: </span> Pažùvo ir dar kiek nabagė už tokio latro išejusi. Ir vėleik pažùvęs išvažiavo. <br/><b>paržū́ti</b>. <span class="explanation">sunkiai, vargingai parvažiuoti: </span> Paržùvome, parvažiavome. <br/><b>péržūti</b>. <span class="explanation">į bėdą papulti, pražūti: </span> Paržūti, parvargti. Kad apsieičiau su jais smarkiai, paržuvę būtų. Kaltybėse neperžuvę giedotum šventą poterį. <br/><b>pražū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">numirti: </span> </span> Daugel mūsų brolių nuo bado pražuvo. Pražùvo vaikas su kepenoms. Toks gražus berniokas ir pražùvo. Matai, dvyleka turės pražū́ti, trylektasis tegalės paimti tus [užkeiktus] piningus. Su išminavimu labai daug pražùvo. Keturi broliai, ir visi pražùvo – nebėr dabar nei vieno. Ka galėtumi senas žmogus nu smerčio išsisukti, o žinai, ka kiteip nebūs – kiek buvo, visi pražùvo, nė vienas nebsivalkio [ja] po svietą. O ka ne smertis, i nepražùvo, i parejo. Bus kalėjimas, ir tu, tėvai, pražū́si ažu jo. Ne ko už tavęs būč pakliuvus, geriau mažiukė būč pražuvus. Velei man jaunai Dunojuj pražūtie, nei ką su kazokėliu ant šliūbelio stot. Jei negrįšiu, mergužėle, reiks tame kare pražūt, pasirink kitą bernelį, linkiu jums laimingai būt. Su rusais, su prūsais didis karas buvo, ir tavo bernelis tam kare pražuvo. Kas nenorėtų … smerčia amžina pražūt, teklauso Pono, savęsp kalbančio. Visi, kurie ima kalaviją, kalaviju pražū̃va. \| Bitinelis pražū̃na, i visos bitės nyksta. Kas čia bebūs iš tų bičių – pražuvusi ta motinelė. <br/><b>pražūtinaĩ</b></b>. <span class="explanation">nugaišti, nudvėsti: </span> Plumpt man po kojų i pražùvo ans. Pražùvo veršis. <br/>2. <span class="explanation">į vargą, bėdą patekti, patirti sunkumų, nemalonumų: </span> Pražùvo bernelis svetimoj šalelėj. Pražū̃čiau aš išvažiavusi. Šiaip taip tarp žmonių nepražū́su. Sako, tau reik žanyties, tu viena i pražū́si. Piršlienė pirš, vaikas pražùs. Jeigu tu imsi bijoti, tu čia pražū́si. Pražùs anas vienas likę. Jau, Stasele, būsi nepražùvusi, Stasele, aš tavi mylėsiu kaip akelę vieną kakto [je]. Paimsi ponią, ponu nebūsi, paimsi mane – ir nepražū́si. Su anuo nepražū́si, su anuo ir danguo [je] būsi. Neverk, mergele, tu nepražūsi, už mane jauno varge nebūsi. Jei bernužėlis padorus, už jo gerai būsiu, o jei koksai pijokėlis, per amžius pražūsiu! Par tą savo sprogimą <span class="explanation"> (girtuokliavimą) </span> pražùvęs. Kiek tokių bernužėlių pražùvo, nusigėrė be skaičiaus. Da jeigu pirkčiau, pražū́čiau amžinai – tokia brangybė [vaistų]. Mama, dovenok, neklausiau tamstos žodelių, pražuváu dabar. Jeigu aš kitaip šnekėsu, aš pražùvęs vis tiek būsu. Vyras yr kalėjime, rokuo [ja], jau pražùvusi esu. Pražū́si, vaikel, pinigus teip mėtydamas. Pasenau, akims nematau – ir pražuváu čystai. Pražū́si par žuvelę, nukąs pirščioką. Mergelė buvo, kol protelio buvo, protelio nebliko, mergelė pražùvo. Nepražū́s ans, tas vyras, kad i netarnausi, ans nemirs. Kas bus, kas nebus, lietuvis nepražus. Kas bus, bet mužikas nepražus. Su pinigais ir pragare nepražūsi. Gera galva bėdoje nepražūsta. Su razumu i girio [je] nepražūsi. Nesiženijęs nebūsi, apsiženijęs pražū́si. Nebijok, katras tavo bus, nė vandeny nepražùs. Katras tavo bus, tas ir pekloj nepražùs. <br/>3. <span class="explanation">nežinia kur dingti: </span> Par karą pražùvo mun ta knyga. Kai ne pražūtinoja, tai ir nepražuvo [pinigai]. Gaspadinė nustebusi sako, kad par tiek metų, kaip gyvenu, nėra adata pražuvusi. Šventas Antanas pražū́tus daiktus atranda. Antrą naktį vėl pražuvo vienas auksinis obuolys. Pražuvo bobutei jau visos ožkos. Ilgai karalius ieškojo savo pražuvusių dukterų, bet niekur jų nerado. Vienoms baltosioms kelnėms pražùvo žmogus. Tie žmonys pražùvo: pragyveno a du metus, – nėkas nežinojo, kame anie yr. Senybės [e] matėm [ė] s, kur buvai pražùvęs? Viešpatis yra karalius ant amžio ir visada tepražūst pagonys iš žemės jo. Kad buvo radus taip mielą pražuvusį vaikelį, savo sūnelį. Bet geriaus eikit aviump pražuvusiump. Piemuo avies pražuvusios ieško, atradęs ded ant pečių savo džiaugdamos. Pražuvo lyg vilkas miške. Pražuvo kaip akmuo į vandenį. Pražuvo, kaip degt sudegė. Pražuvo, kaip smilgose sudegė. Pražuvo kaip ugnyj. Kaip į ugnį, kaip kur anie pražuvo. <br/>4. <span class="explanation">netikėtai dingti iš akių, pasitraukti, pasišalinti: </span> Iš vieno šono pasirodė [vilkas] – pražùvo, iš kito pasirodė – pražùvo. Jis pražùvo, aš žiūriu, kur jis dingo. Kokį laiką pabuvęs ir tas akmuo pražuvęs. I ta mergaitė paliko liuosa, o tas smakas pražùvo. Sarna <span class="explanation"> (stirna) </span> pražùvo medžiañ <span class="explanation"> (miške) </span> tąkart. Kur ta baba mūsų pražùvo su pienu? Nepražū́k, tujau pietai būs gatavi. Vieną kartą tos gulbės buvo pražùvę, kaip potvynis, buvo paplaukę toliau. Vieni vyrai geri būtų, kad ant turgaus nepražūtų. <br/>5. <span class="explanation">labai įsitraukti į kokį darbą, veiksmą, vargti: </span> Neturu kada prisėsti, pražùvusi esu su tais darbais. Su savo tais gyvoliais žmogus pražùvęs buvo, i viskas. Moterys vasarą pražū̃va su darbais. Buvau pražùvusi vaikais, kol dvyleka paauginau. Aš manau, kad jūs popierose pražuvę. Ta su tuo daržu pražùvusi. Su snaudimu pražùvęs senis, netrunka prisnausti. Vyriškis su rūkymu, gėrimu pražùvęs. Kaip tu esi su ta šnapše pražùvęs! Bobos su liežuviais pražùvusios. Pražùvę mūso žmonys su skundimais. Pražùvę [vaikai] su tais žaidimais. <br/>6. <span class="explanation">niekais nueiti, netekti vertės: </span> Kiek jau piningų pražùvo, šikti nuejo, nepasimoko svietas – kraunas, vargsta. Vienas nesuvalgai, jau turi pjaut par pusę [svogūno galvą], kai parpjauni, vėl ans pražū̃na agi. Jeigu žudikas, tai atpažinsi, matai, nekaltas kraujas nepražū̃va. Ir pinigai pražuvo, ir kiek vargo reikėjo pakelti. Ir atsakė Nemunėlis – jau pražūtas vainikėlis. Atsimink, kad nei viena tavo ašara veltui nepražus jo. akyse. Tvirtai tikiu, jog nė viena ašara, nė vienas skausmas nepražūna. Surinkite trupučius, kurie atliko, idant nepražūtų. Nes naudingiaus tau yra, idant viens iš sąnarių tavo pražūtų, neng jeib visas kūnas tavo įmestas būtų ing peklos ugnį. Nė vieno jūsų plaukas nuo galvos nepražus. Tarnyba karaliui ir malda Dievui nepražū́sta. <br/><b>pražūtinaĩ</b></b>. <br/>7. <span class="explanation">praeiti, pasibaigti: </span> Kas seniau buvo, viskas pražùvo. Senyboj kas buvo, tai jau pražùvo. Pražuvo man linksmybė, dabar laikas liūdėt. Gailu gailu, kad pražuvo, tikrai puikus sapnas buvo. Duotum lazdà – visa liga pražū́t. Nė metų nebuvo, kaip meilė pražuvo. Buvo laimužė, buvo, ir pražuvo kaip sapnas. Pražus girtybės, paleistuvystės, barniai, provos, vagystės. <br/>8. <span class="explanation">išnykti, nebebūti: </span> Žiūrėdavom, ka tik tas keliukas nepražū́tum. Pievoms pražùvęs kelias. Žanysys, mergelei pavardė tuokart pražū̃na. Nuo ožkos pieno visos žaizdos pražùvo. Pražysta i vėl pražū̃na [paparčio žiedas]. Priėmė jį draugystėn kasėjų pražuvusio miesto. Jeigu būriniai debesys vakare nepražūna, oras pablogės. \| Jaunimas jau pražùvo <span class="explanation"> (sumažėjo) </span>. Visas džiugesys jaunojo vyro pražuvo. <br/>9. <span class="explanation">prastai augant sunykti: </span> Durpynuos pražū́sta linai. Rugiai dėl blogo pavasario pražùvo. Kada bus liūtinga vasara, tada pražùs bulbos, supus. Jei augs labai gražūs, pavagia ir pasodina savan [daržan], tai anie burokai pražùs. Išlindę i pražùvo [bulvės]. Kviečiai, kurie lopais pražuvo, yra labai brangūs. Visa vasara buvo karšta, visas vasarojus pražuvo. <br/>10. <span class="explanation">vargti, kentėti: </span> Reik pražū́ti, kol išplaus drabužį iš pelenų. Bagotas, o vis šauka pražùvęs i pražùvęs. Ten aš jau i pražū́siu visą savo amžių. Pražùvę anie su tais pusininkais. Mama su ta galva pražùvusi. Aš be tavęs, bernužėli, ilgą laiką pražuvau. <br/>11. <span class="explanation">netekti Dievo malonės, į pražūtį patekti: </span> Amžinai su kūnu ir siela pražū́ti. Idant pavargusius ir pražūstančius gelbėtumbi. Bučiuokiat sūnų, jeib neapsirūstautų ir pražūtumbit jūs ant kelio. Turėjo jamui vėl in loską prigręžt aną biedną ir pražuvusį žmogų. Nesa sūnus žmogaus atejo ieškoti ir išganyti tatai, kas pražuvę yra. Šitai žmogus, kuris už tave, žmogau, teip daug ir kentė, ir darė, idant tu ant amžių nepražūtum̃bei. Eik šalin nuog manęs, nes pražuvęs esi, ta spaviednis, kurią darai, nieko tau nepamacis. Dieve duok mirt, o ne pražūt. <br/><b>prižū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">privargti: </span> Prižuváu, privargau [su ligoniu] par naktes. Kiek prižùvom jaujose su spragilais – baimės. Ūkė [je] tik prižū́si, ne praturtėsi. Kiek prižùvo žmonys po Cibirus <span class="explanation"> (Sibirus) </span>, po lagerius, o užmiršo. Kad kumelė metas, ka kumelys y [ra] prižùvęs, tepk pažiaunes ir pauodegį su pušine smala. O kiek jis privargo, prižuvo pagalbos ieškodamas. <br/>2. <span class="explanation">daugeliui mirti. </span>. <br/><b>sužū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">staiga tragiškai mirti: </span> Abipus sužuvo 100 000 žmonių. Par karą daug jaunų vyrų sužū̃na. Ne visi sužùvę surašyti [kryžiuje]. Ir jaunų vyrų kiek daug sužū̃na iš laisvės. Nebevažiuok tokiam neramiam laike – gali sužū́t. <span class="explanation">numirti: </span> </span> Šešis metus liga truko, jis turėjo sužū́t. <span class="explanation">nugaišti: </span> </span> Kitas paršiukas atsistatė, kitas i sužùvo. <br/>2. <span class="explanation">suvargti, prisikamuoti: </span> Sužuváu suvargau čia po karo. Sužùvęs, sveikatos nebė [ra]. Kiek sužùvusių žmonių po Sibirus, po visas peklas. Sužùvom, ale nepražuvom, i ten. prasigyvenom. Vienas sūnus miške sužùvo, kitas stribokas žmonis žudė, mat kaip. Su ta širdžia esu dikčiom sužùvusi. Sužùvęs ans buvo, vieni šakaleliai. Sužùvę žmonys, piktumu dega. Sužuváu, suplukau, kol tokį kelią nuejau. A tu, dukterele, nesužū́si su tokiu žalčiu? Suvargę sužuvę, visuomet be šeimynos. Sužùvo kaimas par visokius keitimos, keitė i keitė viską. Sušlapo Vielutienė, sušalo sužuvo, o žuvų kaip nėra, taip nėra. Trobo [je] susižùvo, i tiek. Susižūnù par visą dieną bulvėse. Ne tas vaikis, būtumiam visai susižùvę. <br/>3. <span class="explanation">labai į ką įsitraukti, būti užsiėmusiam: </span> Motriškos juo sužùvusios su darbais, vyrams kas ten. Vakar aš buvau sužùvusi su toms malkoms. Sužuváu su tais popieriais. Sužùvęs vaikas su dviračiu, žmoguo negal pasakyti. Daug vyrų sužùvę su gėrimu, Dievaliau! Tas vaikesas su mergoms sužùvęs, labai smailus an mergų. Ta nabagėlė sužuvusi su sesers tekūte. Į poterius puoliau i verkiau, kaip vaikas susižùvo su gė́rimais. <br/>4. <span class="explanation">į bėdą patekti: </span> Sužùvo ano draugas, pana a vaiko laukantỹs. O kiek žmonių sužùvo par teisybę. Par liežuvį žmonys tankiai sužū̃na. Bevogdamas karts i sužūnì <span class="explanation"> (būni sučiuptas) </span>. <br/>5. <span class="explanation">dingti, pražūti: </span> Gal kely laiškai sužuvo. Karė užejo, tai viskas sužùvo. Jų anas kaukozinis <span class="explanation"> (kolūkinis) </span> stažas jau sužùvo. Litas buvo tvirtas, tik sužùvo par rūsą. Draugija sužus pergalėta kaimėnų. Nelab toli dvaras buvo, mažu lig šiol jau sužuvo. <br/>6. <span class="explanation">sunykti, neužderėti: </span> Lomoje pasėjau avižas – ir sužùvo. Šįmet javai visai sužuvo – nei duonos neteksi. <br/>7. <span class="explanation">labai susijaudinti, įsikarščiuoti. </span>.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.