žvar̃bti, -sta, -o.
1. stingti, šiurpti nuo šalčio: Žvarbstu, kad atsikeliu iš miego. Dulkė lietus, žvarbo rankos. Nuogos rankos žvarbte žvarbo. Juk seneliai čia saulėje kaito, vėjuos žvarbo – žemelę mylėjo.
2. šalti, šalenti: Žvarbti – kad pradeda palengva šalti. Lauke žvarbo, ant kalvos žvilgėjo sniegas, išmargintas juodai geltonais lapais. Ore lengvutėliai žvarbo, dieną buvo lijundra, o dabar truputėlį pašalo.
3. vargti, kankintis: Kas būs iš mūsų pri pabangos gyvenimo, kad teip lig laiku žvarbstam?
apžvar̃bti. šiek tiek apšalti. |. Ir debesys pilkėdami apžvarbo.
nužvar̃bti. nušalti: Kas beatneš medžių į ugnelę, idant nužvarbusius tėvalius sušildytum? Šildyk muni nužvarbusį, beje stiprink muni ir gūžk. Drėgnos, prakaituojančios rankos greičiau nušąla, nužvarbsta.
pažvar̃bti. pašalti: Aš pažvarbaũ, t. y. pašalau.
péržvarbti. peršalti: Paržvarbti.
prižvar̃bti. prišalti.
sužvar̃bti.
1. sušalti: Sužvarbaũ į ožio ragą. Prie tilto stovėjo būrelis sužvarbusių kareivių geležiniais šalmais. Še, pašildyk man pirštus, aš visa sužvarbusi nuo to begalinio rūko. Laukuose sužvarbę gyvuliai nebenoriai pešė nurudusią žolę. Daukantas ištisus aštuonerius metus neturėjo su kuo persimesti nuoširdesniu žodžiu, neturėjo kur vakare nueiti, atšildyti sužvarbusios dvasios.
2. suvargti: Kurkime poetinį pastatą, į kurį gyvenimo ir epochos vėjuose sužvarbęs žmogus galėtų užeiti kaip į savo namus. Saulėta žemės šiluma šildė jo sužvarbusią ir titaniškoje kovoje pavargusią širdį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.