pėstìnis, -ė.
1. kuris eina pėsčias: Aš važiuotas, o tu pėstinis. Daug kareivių, raitų ir pėstìnių. | Karūna (vėliava) pėstinė (nešamoji) . atliekamas be gyvulių, pėsčiomis: Jeigu vyras ėjo dirbti su kirviu, kastuvu, dalgiu arba kitu kuriuo įrankiu be darbinio gyvulio, tai ir jo darbo diena buvo priskiriama pėstiniam lažui ir buvo laikoma žymiai lengvesne.
2. augantis pažeme: Reik ir man pėstinių šabalbonų insivaisyt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.