pilnakraũjis, -ė.
1. sveikos išvaizdos, skaistaus veido: Ji buvo pilnakraujė, stipri mergina. Jis toks sveikas, raudonas, pilnakraũjis žmogus.
2. kupinas gyvenimo džiaugsmo, gyvybingas: Domas ir pašokdavo, ir pasilinksmindavo, jis buvo pilnakraujis jaunuolis. labai realus, tikroviškas, gyvas: Rašytojas. auklėjamąją mintį dažniausiai įkūnija gyvuose, pilnakraujuose veikėjų paveiksluose. Joks kitas veikalas neatskleidžia tokio išsamaus ir pilnakraujo feodalinės epochos lietuvių gyvenimo vaizdo, kaip garsioji Donelaičio poema.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.