pilnareĩkšmis, -ė. turintis savarankišką nominatyvinę reikšmę: Prieveiksmis yra nekaitoma pilnareikšmė kalbos dalis. Pilnareikšmiai ir iš dalies desemantizuoti veiksmažodžiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.