pilnatis

pilnat|is, pilnaties m., pilnat|is, pilnaties m.
1. mėnulio tarpsnis, kai jis skritulio pavidalo: Dabar šviesios naktys - pilnatis Mėnulis į pilnatį.
2. nedalijamas, savarankiškas vienetas: Sintaksės pilnatis
(gram.).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pilnatis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

Įrašas
Paaiškinimas	pilnat\|is, pilnaties m., pilnat\|is, pilnaties m. 1. mėnulio tarpsnis, kai jis skritulio pavidalo: Dabar šviesios naktys - pilnatis Mėnulis į pilnatį. 2. nedalijamas, savarankiškas vienetas: Sintaksės pilnatis (gram.).