.
pìlningas, -a (pilnīgs). pil̃ningas.
1. pilnas 1: Tas arkliukas geras: pil̃ningą vežimą par tokią pelkę užtraukė.
2. pilnas
3.
3. pilnas 4: Ar žmogus gauna pilningą atmokestį už savo prakaitavimą, ar ne?
4. pilnas 5: Lietuviai. turi pilningą tiesą reikalauti, kad pavydūnai negaišintų jų eigiją į priešakį.
pìlningai. Rugius jau galima pìlningai pjaut.
5. pilnas 6: Augąs greit užauga: vis buvo vaikas, o daba jau pil̃ninga mergė. Žinai, jis toks pìlningas vyras.
6. pilninas: Stiebas pilningas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.