.
pilnùmas. pìlnumas. →. pilnas:
1.
2. Nieko nebepratarė: nebeįstengė iš to širdies pilnumo.
3. Jisai ižpila pilnumą malonės savos ant visų.
4. Vadovėlis nepasižymi nei dideliu pilnumu (išsamumu) , nei ypatingu originalumu. Kurime. užrakintas pilnumas ir tobulumas seno ir naujo zokono.
5. →. pilnas 9: Ale rugelių gražumas, grūdelių pilnumas!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.