pilnỹstė.
1. apstumas, gausumas, daugybė: Visko pilnỹstė, ale i vaikų pilnỹstė. Tirkšliūse vokyčių pilnỹstė (pilnas miestelis) . Tų dirsių y [ra] pilnỹstė. Pamačius Šalteikių turtą ir pilnystę, jinai tvėrė sau už galvos. Visokios pilnỹstės (gėrybių, turto) pilni buvo. Idant tikrybė ir pilnystė atliktų. Ir tas brangumas išpūstys žemę, kaip nieko nebus žinoma apie pilnystę žemėje.
2. pilnėjimas 2: Dieve duok tau. pilnystę, man dangaus karalystę!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.