piltinỹs, -ė̃.
1. atsargai supyliotas. Pienas, supiltas rudenį ant žiemos, bus piltinỹs. Pavasarį, darbo varomu laiku, valgė pìltinį pieną. Ir tamstos, matulelė, piltinỹs pienelis į spiritą pavirtęs. Praėjusiame šimtmetyje gavėnios metu valstiečiai pridarydavo piltinio, arba darytinio, pieno atsargas, kurį kiekvieną dieną pildavo į kubilą.
2. piltinis 3: Aš išsiviriau piltinė̃s putros i prisisrėbiau skaniai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.