pìpkis.
1. koks smailus išsikišimas, snapelis, dantelis, bumbuliukas: Netem [p] k kepurę, nutrauksi pìpkį! Seniau buvo nažutkos, vadinamos blezdingelės, su pìpkiais nuleistais. Aguonmalis kirvis buvo su pipkiu ant galo. Ten būs toks pipkẽlis (mygtukas) pry durių – paspausk. Tas kalakutas, veizėk, kokį pìpkį (skiauterės užuomazgą) tura, o tas y [ra] be pìpkio.
2. koks smulkus daiktelis: Eik, eik, ko čia ieškai tokio pìpkio! Nepamesk tus pipkeliùs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.