.
pìrmgimis, -ė. pir̃mgimis. pirmgimỹs, -ė̃. pirmagimis:
1. Eš esmi Esav, tavo pirmgimis sūnus. Ir pagimdė sūnų savo pirmgimį.
2. Nuodėmė pirmgimė pirmųjų gimdytojų. Nuog grieko mus pirmgimojo. atleidai.
3. neseniai atsiradęs, susikūręs, pirmykštis: Bažnyčioje pirmgimėjè daug buvo žydų nazareičikų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.