piršìmas. piršìmasis. → piršti:
1. Kad ji kur sprandą nusisuktų su tais savo prakeiktais piršimais! Kas nora, i be piršìmo susiperša. Dažnai jo kaimynai lįsdavo jam į akis su piršimais; tų piršimų jis nemėgdavo.
2. Labai jis peršas, bet iš to piršimosi, rodos, nieko nebus.
3.
įsipiršìmas. → įpiršti. Tošynė visa buvo tošinė, lyg tyčia reklamai, įsipiršimui pastatyta.
pasipiršìmas. → papiršti
1. Mergaitė priėmė draugo pasipiršimą.
pripiršìmas. → pripiršti 1: Už prypiršìmą vaišino, batus pirko.
supiršìmas. → supiršti: Paklausyk, uošvi, tai už supiršimą tu man jau nė tos klernetos nenorėtum atiduoti?!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.