x
pirt|is, pirties m.
1. namas ar namelis, skirtas maudytis: Eik į pirtį nusimaudyti, nusiplauti. Šilta kaip pirtyje. Kaimiška, viešoji pirtis pirtelė prie ežero.
2. namelis ar patalpa linams džiovinti ir
minti.
3. jauja kluone linams ar javams džiovinti.
4. prk. prasta, menka pirkia. Pirtį kelti (pakelti, kūrenti, pakurti, užkurti) (išbarti; pribausti). Pirtį ruošti (suruošti) (rengtis išbarti, pribausti).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.