platumas
platùmas. → platus.
1. plotis: Ilgio tai yr gerokai, o platùmo Pyvesa neplati. Sudedu aš plytas kiek platùmo, tiek ilgumo. Tas kiemas nemažas, mylės ilgumo ir pusė platùmo. Galo nėra per gilumą, krašto – per platumą. Vagelytę imdavo [žagrė] kaip du trys pirštai platùmo. Yr platumui kraštas, yr dugnys gilumui. Skliutas va toks buvo platùmo, kaip du kirviai. Audeklas iš platumo nusivėlė par sprindį. Gal per delną platùmo. Šniūras (rėžis) platùmo par keturius akėčių vilkius. Ilgumą platumu padaugink. Būčia belakiojęs po žalią girelę, būčia dažinojęs girelės platumą, medelių aukštumą. Platùm [o] tai te viškui neplatù, tik gilu. Penkisdešimts uolekčių platumas, Kiek linelio platumėlio, tiek pas tave razumėlio.
2. → platus 2: Platumė̃lis lauko, nusibodo ir art. Eik laukų platùmo veizėti. Ir nusmuko žiedelis nuo bevardžio pirštelio į jūružių gilumą, į maružių platùmą. Audra užklojo dangaus platumėlius.
3. → platus 3: Žodžių taupumas ir vaizdų, minčių erdvumas bei platumas poetiniame kūrinyje – viena pačių vertingiausių Salomėjos Nėries poetinio meistriškumo ypatybių. Menininko kūrybos sėkmę lemia ne tiek jo stropumas ir išsilavinimas, bet visų pirma jo pasaulėžiūros gilumas ir platumas. Lietuviai privalo išplėtoti savo kalbą iki tam platumui, kurį jau pasiekė kitų kultūringų tautų kalbos. Kasg tad, o pagirtoji, mielaširdumo tavo ilgumą ir platumą, aukštumą ir gilumą paimt gal.
4. → platus 6: Su tokiu platumù papasakojo apei tą dalyką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.