plaukti

plauk|ti, plaukia, plaukė
1. slinkti ar laikytis vandenyje ar vandens paviršiuje (apie gyvus ir negyvus daiktus): Ar moki plaukti? Plaukti krūtine, nugara (ant nugaros). Antys plaukia. Sunku plaukti prieš srovę. Laivas plaukia.
Medis plaukia. (neskęsta) vandenyje. Taukai vandenyje plaukia. Žuvis, povandeninis laivas plaukia.
2. keliauti laivu: plaukia per jūrą. Žvejai plaukia į jūrą.
3. tekėti, sroventi: Nemunas plaukia į marias.
4. judėti oru:
Debesys plaukia dangumi (danguje).
5. prk. eiti, sklisti, plisti: Daina plaukė tolyn. Per galvą plaukė visokios mintys. Greit metai plaukia.
6. prk. gausiai eiti, vykti, plūsti: Žmonės būriais plaukia į mugę. Bitės prieš
lietų plaukte plaukia į avilį.
7. prk. telktis: Į banką pinigai nuolat plaukia. plaukėjas, plaukėja dkt. plaukimas: plaukimo varžybos (sport.) 2 plauk|ti, plaukia, plaukė žr. plaukėti.

• Sapnininkas: Plaukti

Įrašas
Paaiškinimas	plauk|ti, plaukia, plaukė 1. slinkti ar laikytis vandenyje ar vandens paviršiuje (apie gyvus ir negyvus daiktus): Ar moki plaukti? Plaukti krūtine, nugara (ant nugaros). Antys plaukia. Sunku plaukti prieš srovę. Laivas plaukia. Medis plaukia. (neskęsta) vandenyje. Taukai vandenyje plaukia. Žuvis, povandeninis laivas plaukia. 2. keliauti laivu: plaukia per jūrą. Žvejai plaukia į jūrą. 3. tekėti, sroventi: Nemunas plaukia į marias. 4. judėti oru: Debesys plaukia dangumi (danguje). 5. prk. eiti, sklisti, plisti: Daina plaukė tolyn. Per galvą plaukė visokios mintys. Greit metai plaukia. 6. prk. gausiai eiti, vykti, plūsti: Žmonės būriais plaukia į mugę. Bitės prieš lietų plaukte plaukia į avilį. 7. prk. telktis: Į banką pinigai nuolat plaukia. plaukėjas, plaukėja dkt. plaukimas plaukimo varžybos (sport.) 2 plauk|ti, plaukia, plaukė žr. plaukėti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.