plecius

.
plẽcius (plac, пляц).

1. žemės gabalas, sklypas: Jis, nusipirkęs plẽcių, pastatė sau butą, trobą, stubą. Buvo du plẽciai; kitą plẽcių nupirko, kitą gavo. Neparduok to savo plẽciaus.

2. vieta, plotas, aikštė: Plẽcius, kur šiepis prie krašto prieit. Smakas prunkštelėjo, pasidarė geležinis plecius. Kaip pradės skilti ugnį iš plieno, neliks ant pleciaus vaisko ne vieno. Plecius pamokslų želnierių.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'plecius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv