plėga

.
plėgà (плягa, plaga). plega.

1. mušimas, pėrimas, pyla, dyža: Išdykėliuo vaikuo reik plėgõs. Vaikas gavo nu motinos plėgõs. Bijodamies, kad tas bekepuris, tėvo plėgą išvengt norėdamas, juos neišduotų, bėgo keliu namon.

2. kirtis, smūgis: Nuvarė jį į dvarą, gavo plėgų̃ gerai. Duok delną, aš tau atskaitysiu dešims plėgų. Gavo plė̃gą per žandą. O vaitas, liepęs paturėti, įkirto skersai tai mergaitei dvidešimt plėgų.

3. įnagis mušti: Kad davė su plėgà! Ta plėgà tikrai dėl vaikų sienon įkišta.

4. bausmė, nelaimė: Seniau žmonėm reikėjo visokių plėgų̃ iškentėt. Jei jau taip (nėra sutikimo), tai paskutinė plėga. Kalbos panykimas – tai yra skaudžiausia plėga lietuviams, Žmonės bus baisiomis plegomis karoti. Jeib jiemus nenusiduotų nepalaimas koksai (plega kokia), Kad tave plėgà paimtų!


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'plega' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv