.
plė̃kius, -ė (flak plekius.
1. girtuoklis: Girtas kaip plė̃kius nežino ką kalbąs, ką darąs. Kas tris dienas plunija karčemo [je],
tas plė̃kius.
2. niekingas, nedoras žmogus: Plė̃kius, kurs į vieną ir į antrą pusę puola, t. y. žmogus niekai. Ar tai tu dar ko geresnio tikėjaisi iš to plėkẽlio?!
3. kas netikęs, silpnas: Tai plė̃kius: rodos, vė [ja] s papūs, ir nugrūs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.