plekšė́jimas.
1. plojimas: Delnų plekšėjimas nutrūko, ir salėje iš visų kampų užplieskė šviesos.
2. → plekšėti 2: Sriubą srėbdavo garsiai, su ypatingu liežuvio plekšėjimu.
3. → plekšėti 3: Kažkur arti plekši žuvis; šis plekšėjimas ir dar paukščių giedojimas – tai ir visi garsai, trikdą rytmečio tylą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.