plẽris, -ė.
1. kas išpleręs, išklibęs: Tokį plẽrį prosą turu i vargstu. Tėvai, sutaisyk vieną kartą tas plerès duris.
2. kas sutižęs, suglebęs: Tas vaikas toks plẽris, ka baisu, – nieko pats negalia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.