pliáukšterti, -ia (-na), -ėjo (-ė), pliaũkšterti. pliaukšterėti:
1. Pliaũkšterėj [o] iš strielbos, ir šunies nėr.
2. Reikė [jo] pliáukštert per ausį, tai būt daugiau nelindęs. Pliáukšterė [jo] ranka. Pliaukšteriu arklį. Kad tave perkūnas pliáukštert!
3. Pliaukšterė [jo] liežuviu kai varlė balon.
4. pliaukštelėti 4: Stasys pliaukšterdavo irklu per vandenį.
5. pliaukštelėti 5: Pliáukštersi nereikiamą žodį, kitą – ir atsisėsi turmon. Dovanok, ką kada pliáukšteriu.
6. numirti: Pabuvo metus ir pliáukšterė [jo].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.