Pliuralizmas (lot. pluralis – dauginis) – filosofinė koncepcija, kuri teigia, kad visa esamybė yra sudaryta iš daugybės lygiareikšmių izoliuotų skirtingos kilmės pradų. Monizmo priešybė. Viena iš pliuralizmo formų yra dualizmas.
Klasikinis pliuralizmo atvejis – G. Leibnico monadologijos teorija. Polinkis į pliuralizmą būdingas šiuolaikiniam idealizmui (pragmatizmui, neopozityvizmui, egzistencializmui).
Pirmasis pliuralizmo terminą 1712 m. pavartojo K. Volfas.[1]
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.