pliekė́jas, -a. -à.
1. kas pliekia, muša: Velykų pliekėjaĩ pribaldė mumis dar neaušus.
2. kas kritikuoja: Buržuazinės Lietuvos gyvenimo tikrovė greitai ne tik atvėsino poeto. entuziazmą, bet ir padarė jį vienu iš aštriausių tos tikrovės pliekėjų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.