pliūptelė|ti, pliūptelėja, pliūptelėjo
1. staiga pašokti (apie liepsną). Ugnis pliūptelėjo į viršų.
2. staiga imti bėgti, plūsti: pliūptelėjo kraujas iš nosies. pliūptelėjo lietus.
3. staiga gausiai apipilti: pliūptelėjo vandens į laužą. pliūptelėjimas
.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.