plócinis (plācinis).
1. toks keptas ar virtas iš kietos tešlos be mielių (ppr. su bulvėmis) paplotėlis: Rytoj iškepsiu plócinių. Čia plócinis, ne pyragas. Toks to plócinio sudžiūvimas – gali dantį išsilaužt. Mes dažnai pusryčiam plócinius taisom. Kol karšti plóciniai – gardu. Plociniai bežiūrint geltonuoja, pučiasi, kvepia – visa pirkia pakvipusi. Kvietiniai plóciniai – ponų valgymas, kur čia mum kasdien virti. prastas, nepavykęs pyragas: Kad jau neturi ragaišio, tai ir to plócinio nerodyk. Nenusidavė pyragas – bet toks plócinis išėjo.
2. smūgis, kirtis: Aš savo vaikam už melagystę ne vieną plócinį esu užplojęs. Ar gali suskaityti tuos visus plócinius, katruos esu iš močekos iškentėjęs!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.