plonė́jimas. → plonėti 1: Kaulų plonėjimas.
suplonė́jimas.
1. → suplonėti 1: Odos suplonėjimas. Pirmiausia [lietaus] ardomas paviršinis dirvos sluoksnis, kurio suplonėjimas labai atsiliepia derliui.
2. suplonėjusi vieta, susiaurėjimas: Ilgų moteriškų kojinių blauzda iki suplonėjimo mezgama be nuleidimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.