.
põlubis (pałuba, пaлyбa).
1. dengtas vežimas: Ponas sėdi poluby ir važiuo [ja]. Iki šiolei žemlionys kits kitą raiti lankė, polubių, ratų ant suopynėms nežinojo. Savo vaikus ir pačias kailių ar tūbų polubiūse važiojantys. Karietos ir polubiai sutraukti ing stadalą.
2. vežimo uždengimas, dangtis: Ant ratais antdėsim põlubį – nei užlys, nei užsnigs. Po põlubio į Telšius važiavom.
3. avilio stogas: Polubis sukaltas iš lentų, ant bitaulio uždėtas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.